Politologas: Kijevo viršūnių susitikimas "Krymo platforma" — tuščios kalbos

Rugpjūčio 24 dieną Ukraina minės 30-ąsias nepriklausomybės metines. O dieną prieš tai, rugpjūčio 23 dieną, Kijeve vyks "Krymo platformos" viršūnių susitikimas, kuriame bus svarstomas Krymo grąžinimo Ukrainai klausimas

Ar iš šio aukščiausiojo lygio susitikimo bus kokia nors politinė nauda ir kodėl Rusija nebuvo pakviesta į susitikimą?

Viršūnių susitikimas be turinio

Politologas ir publicistas Dmitrijus Vydrinas, buvęs keturių Ukrainos prezidentų patarėjas, V šaukimo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, interviu Sputnik pareiškė, kad viršūnių susitikimas "Krymo platforma" yra tuščių gražių žodžių ir deklaracijų rinkinys.

"Mano jaunystėje buvo labai populiarūs batai su platforma — gražūs, bet nepatogūs. Ukrainos lyderis Vladimiras Zelenskis pirmiausia dėjo viltis į renginio grožį. Turinio šiame viršūnių susitikime nėra", — sako Dmitrijus Vydrinas.

Pasak eksperto, yra trijų tipų viršūnių susitikimai: susitikimai, praturtinantys dalyvius žiniomis ir technologijomis; susitikimai, kuriuose problema, kaip karšta bulvė, yra mėtoma nuo vieno dalyvio kitam. Ir būna susitikimų, kurie sukuria problemos sprendimo iliuziją, o paskui baigiasi bulvės mėtymu.

"Krymo platforma", pasak politologo, priklauso dviem paskutiniams tipams.

"Šiame viršūnių susitikime nėra dalyvių, pasirengusių dalytis materialiniais ar dvasiniais, moraliniais ištekliais. Niekas nepasidalins ir permes problemą vienas kitam. Taigi, viršūnių susitikimas yra gražus tuščias apvalkalas. Jei nėra turinio, tada forma tuščia", — sako Vydrinas.

Šabas ar karnavalas

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba anksčiau sakė, kad 44 šalys ir tarptautinės organizacijos nusprendė prisijungti prie Kijevo kaip "Krymo platformos" įkūrėjos. Tačiau Rusijos nėra pakviestų valstybių sąraše. Pasak Dmitrijaus Vydrino, jei dalyvautų Rusijos Federacija, susitikimo formatas turėtų būti pakeistas.

"Yra šalių, kurios remiasi darbais, ir yra tų, kurios tik kalba. Jie bijojo paskambinti Rusijai, kuri kalbėtų apie "Nord Stream", apie kai kuriuos sudėtingus subjektus", — aiškina politologas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas Ukrainos inicijuotą susitikimą, anksčiau jį pavadino "šabu", kuriame Vakarai ir toliau puoselės šiuolaikinės Ukrainos vyriausybės neonacių ir rasistines nuotaikas".

Sputnik pašnekovas viršūnių susitikimą palygino su karnavalu.

"Filosofas Michailas Bachtinas turi garsiąją karnavalo kultūros teoriją, kurioje visi džiaugiasi, šoka, kur "Balda visada nugali burmistrą", — apibūdina jis.

Viltys į neapykantą

Bandymai sukurti kitokį Rusijos ir Ukrainos santykių formatą sumažėjo iki dichotomijos, sakė Vydrinas.

"Rusija, kaip didžiulė geopolitinė masė, pritraukia kitas mases, kurios yra susijusios su ja istoriškai, kalbiškai, genotipiškai. Tačiau yra šalių, kurios dėl tokios milžiniškos traukos grėsmės bando rasti pasipriešinimą šiai traukai. Ir kol kas jie nerado nieko geresnio, kaip pasėti tarp šalių neapykantą. Kuo daugiau neapykantos, tuo mažesnė tikimybė, jų nuomone, pritraukti šią didžiulę masę: socialinę, kultūrinę, erdvinę, išteklių. Todėl liko tik dėti viltis į neapykantą. Neapykantos bus daug. Jie neturi kito įrankio", — tvirtina politologas.

Ekspertas mano, kad esamos problemos karinėmis priemonėmis Ukraina neišspręs.

"Karas yra didžiulis darbas, švaistymas ir kraujas. Ukraina priklauso išlepintų šalių kategorijai, jos nesiryžta jokiam veiksmui, kuris kelia riziką. Bus grasinimų, kažkas grasins kumščiais, bet karo nebus", — daro prielaidą Vydrinas.

"Šiandien daugeliui šalių neapykanta liko kaip paskutinis gelbėjimosi ratas bandant, kaip jie vadina, išsaugoti nepriklausomybę, bet iš tikrųjų tai bandymai išsaugoti savo terpę, kur galima disponuoti, įsakinėti ir kurstyti", — sako politologas.