Lenkija praranda paskutinius sąjungininkus. Dabar ji kovoja prieš JAV

Pastarieji įvykiai lėmė tai, kad Lenkija vis labiau virsta "apgulta tvirtove", kovojančia prieš visus

Varšuvai pavyko smarkiai pabloginti santykius su Europos Sąjunga. Šią savaitę tęsėsi "restitucijos" įstatymo skandalas, dėl kurio buvo atšauktas Izraelio ambasadorius. Neatslūgsta ir "istoriniai karai" su visu pasauliu dėl įstatymo, draudžiančio terminą "Lenkijos koncentracijos stovyklos". O neseniai Lenkija pradėjo puolimą prieš šventą – savo pagrindinės sąjungininkės ir globėjos – Jungtinių Amerikos Valstijų – verslo interesus.

Kalbama apie tai, kad Seimas priėmė radijo ir televizijos transliavimo įstatymo pataisas, kurios vietinėje žiniasklaidoje gavo pavadinimą lex TVN – "TVN kanalo įstatymas", nes visi supranta, kad projekto autorių tikslas yra pagrindinis šalies opozicijos televizijos kanalas, su kurio pradėjo kovoti vyriausybė. Pataisose, žinoma, nėra nė žodžio apie patį kanalą – tik apie užsienio nuosavybės apribojimą televizijos ir radijo organizacijose. Tačiau iš karto po skandalingo balsavimo Seime amerikiečių televizijos korporacija "Discovery", kuriai priklauso žiniasklaida, garsiai paskelbė apie ieškinio prieš Lenkijos vyriausybę pateikimą.

Savo pareiškime amerikiečiai apkaltino Varšuvą "diskriminuojančia kampanija" prieš jų turtą Lenkijoje ir dvišalės JAV ir Lenkijos investicijų sutarties pažeidimu. "Esame įsitikinę, kad šis įstatymas neigiamai paveiks Amerikos ir Europos investicijas į Lenkijos ekonomiką, ir mes agresyviai ginsime savo teises" – net ši ištrauka liudija amerikiečių pasiryžimą kovoti už savo investicijas.

Faktas yra tas, kad TVN ir, svarbiausia, jos naujienų kanalas TVN24 jau seniai yra kaulas gerklėje Lenkijos vyriausybei ir valdančiajai Teisės ir teisingumo partijai (PiS). Dar 2006 metais šiame šaltinyje buvo paskelbti vaizdo įrašai, liudijantys PiS veikėjų bandymą papirkti opozicijos parlamentarus, kas sukėlė rimtą vyriausybės krizę. Kritiški TVN straipsniai darė didelę įtaką įvairių lygių rinkimų rezultatams ir paskatino politikus ir valdžią palaikančias partijas boikotuoti kanalą.

Tuo tarpu ignoruoti kanalo įtakos visuomenės nuomonei neįmanoma. Jo vakarinės naujienos yra žiūrimiausia naujienų laida Lenkijoje, aplenkusi valstybinę TVP, kuri visiškai tenkina vyriausybės interesus. Kritinis taškas buvo pernai vykę prezidento rinkimai, kai valdžia tiesiogiai apkaltino užsienio valstybes kišimusi ir pradėjo kampaniją prieš "užsienio įtaką Lenkijos žiniasklaidoje".

Rezultatu tapo skandalingasis lex TVN, kurio esmė – užsienio nuosavybės apribojimas televizijos bendrovėse iki 49 procentų akcijų. Iš esmės šiame įstatyme nėra nieko unikalaus ar neįprasto. Daugelis pasaulio šalių turi daug rimtesnių kliūčių užsienio žiniasklaidos ir ypač televizijos savininkams. Pionieriai čia JAV, kurios apribojo užsieniečių televizijos kompanijų akcijų dalį iki 25 procentų (žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas, norėdamas apeiti šią normą, turėjo pakeisti savo Australijos pilietybę į Amerikos). Pastaruoju metu panašūs apribojimai (20 proc.) užsienio žiniasklaidos savininkams buvo įvesti Rusijoje.

Taigi Lenkija tik eina pramintu valstybių, saugančių savo informacinį saugumą, keliu. Tačiau šis įstatymas, jei jis įsigalios, priverčia stambų Amerikos investuotoją šių metų rugsėjį parduoti kontrolinį TVN akcijų paketą. Ir, kaip žinia, Europoje (o juo labiau Lenkijoje) nėra įprasta kištis į amerikiečių verslo interesus. Be to, JAV uoliai stebi savo investicijų užsienyje apsaugą ir grasina griežtoms bausmėms tiems, kurie į jas pasikėsina. Taigi tarppartinė Amerikos senatorių grupė jau įspėjo Lenkijos vyriausybę apie rimtas pasekmes dvišaliams santykiams, jei įstatymas bus priimtas.

Kadangi sunerimavo Amerikos įstatymų leidėjai, Europos pareigūnai negalėjo jiems nepadėti. Už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Vera Jourova "lex TVN" priėmimą Seime pavadino "neigiamu signalu". ES girdimi pareiškimai, kad de facto pagrindinio Lenkijos opozicijos televizijos kanalo uždraudimas yra akivaizdus žodžio laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomybės pažeidimas. Tuo tarpu europiečiai ir amerikiečiai ne tik nesmerkė, bet net pritarė neteisminiam trijų opozicijos televizijos kanalų Ukrainoje draudimui. Ir jokios veidmainystės, jokių dvigubų standartų!

Tačiau panašu, kad TVN taip suerzino Lenkijos valdžią, kad ji yra pasirengusi padaryti viską, kad prastumtų prieštaringą įstatymo projektą. Kai balsavimas dėl jo žlugo, Seimo maršalka Elžbieta Vitek, pažeisdama reglamentą, surengė antrąjį balsavimą, pasiekusi minimalų pranašumą. Be to, valdžios net nesustabdė valdančiosios koalicijos žlugimo grėsmė – pastaruosius septynerius metus su "PiS" bendradarbiavę partijos "Porozumienie" deputatai protestuodami pasitraukė iš koalicijos.

Taigi, Lenkijos valdžia Seime prastūmė įstatymą, ten praradusi daugumą. Tuo pat metu visi supranta, kad jis bus vetuotas opozicijos kontroliuojamame Senate, ir tada šį veto turės įveikti žemieji rūmai, o tai gali virsti naujais sunkumais valdžiai. Lenkijos žiniasklaida Seime priimtą "lex TVN" jau vadina "PiS" pirmininko ir dabartinės Lenkijos faktinio lyderio Jaroslavo Kačinskio Pyro pergale.

Būtent Kačinskis yra pagrindinis "kryžiaus žygio" prieš pagrindinį šalies opozicijos televizijos kanalą įkvėpėjas ir organizatorius. Jis duoda daugybę interviu, aiškindamas būtinybę "apsaugoti informacinę Lenkijos erdvę" nuo kenksmingos išorės įtakos. Be to, jis atmetė opozicijos kompromisinę idėją: ji pasiūlė panaikinti nuosavybės apribojimus televizijos bendrovėse ne tik ES piliečiams (jie negali būti laikomi užsieniečiais pačioje ES), bet ir EBPO šalių piliečiams.

Bet ne tam Kačinskis pradėjo visą šį šurmulį, kad paliktų savo informacinį oponentą ramybėje. Todėl jis rado nuostabią priežastį atmesti šį kompromisą – būtinybę gintis nuo Rusijos. "PiS" lyderis prisiminė, kad derybos dėl Rusijos stojimo į EBPO vyksta ilgą laiką (iš tikrųjų iki 2014 m.). Patys suprantate, kaip galima atverti lenkų žiniasklaidos erdvę rusams! Juk jie tikrai pasinaudos šia spraga ir supirks visas vietines žiniasklaidos priemones. Kitaip sakant, Lenkijos valdžia pateisina amerikiečių išstūmimą iš savo rinkos rusofobija.

"Lenkijos žiniasklaida turi būti lenkiška", — tvirtina Kačinskis. — Esu tikras, kad Amerikos žiniasklaida turėtų būti amerikietiška, Rusijos — rusiška, Baltarusijos — baltarusiška..."

Toks pareiškimas skamba gana pagrįstai bet kurios šalies, atvirai nesikišančios į kaimynų informacinę politiką, vadovo lūpų. Tačiau daugelį metų Lenkija iš savo biudžeto oficialiai rėmė kaimyninės Baltarusijos opozicijos žiniasklaida (pavyzdžiui, "Radio Ratsia" ir televizijos kanalą "BelSat") ir nematė tame nieko blogo. Priešingai, praėjusiais metais Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis visur gyrėsi, kad Baltarusijos opozicijai ir jos žiniasklaidos priemonėms remti buvo skirta dar 50 milijonų zlotų biudžeto lėšų. Tiesa, visa tai buvo vadinama ne kišimusi į kaimyninės valstybės vidaus reikalus, o "pagalbos ranka Baltarusijos žmonėms". Pagal šią logiką Baltarusijos žiniasklaida jau neturi būti baltarusiška. Varšuvai labai patiktų, jei ji būtų lenkiška. Ir vėl – jokių prieštaravimų ir dvigubų standartų!

Apsaugoti savo informacinę erdvę nuo žalingo užsienio kišimosi yra pagrįsta bet kurios valstybės duotybė. Tačiau juokinga matyti, kaip Lenkijos vyriausybė šiuo pretekstu bando atsikratyti opozicinio televizijos kanalo savo šalyje, ir tuo pačiu metu aktyviai kišasi į kaimyninės šalies reikalus. Tai tampa dar įdomiau dėl to, kad TVN24 savininkai, viso šio triukšmo metu, nedelsdami gavo Nyderlandų transliavimo licenciją. O tai reiškia, kad net jei minėtas įstatymas bus priimtas, Varšuvai bus sunku išstumti šį televizijos kanalą iš eterio – juk apribojimai netaikomi ES žiniasklaidai.

Ir visos Kačinskio partijos pastangos gali baigtis niekuo – valdančiosios koalicijos žlugimo ir gerų santykių su Vašingtonu sąskaita. Tikra Pyro pergalė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.