Šimonytė: ES nefinansuos tvoros pasienyje su Baltarusija statybos

Kaip pažymėjo Vyriausybės vadovė, nors šiuo metu derybos dėl tvoros pasienyje su Baltarusija finansavimo su ES institucijomis nevyksta, Lietuva žada kelti šį klausimą ir toliau

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Pirmadienį Vyriausybei nusprendus, kad tvorą pasienyje su Baltarusija statys energetikos įmonių grupė "Epso-G", ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patikino, kad fizinio barjero statyba bus vykdoma iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Anot priimto dokumento, fizinis barjeras turės būti įrengtas 508 km ruože. Bendras apsauginės tvoros aukštis su spiraline viela turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, tvora turi būti pagaminta iš metalo ir atspari gamtinėms sąlygoms. Preliminari projekto kaina — 152 mln. eurų. Projekto teikime paaiškinama, kad lėšos, kurių prireiks kitąmet, turės būti numatytos 2022 metų biudžete.

Pirmadienį paklausta, ar kalbama su ES dėl lėšų tvoros statyboms, premjerė pažymėjo, kad šiuo metu derybos dėl tvoros pasienyje su Baltarusija finansavimo su Europos Sąjungos (ES) institucijomis nevyksta, tačiau tai nereiškia, kad Lietuva ir kitos valstybės negali kelti fizinio barjero finansavimo ES lėšomis klausimo.

"Fizinio barjero finansavimo kol kas Europos Sąjungos institucijų dokumentuose nėra numatyta, bet tai nedraudžia Lietuvai ir bendramintėms šitą klausimą diskusijose kelti. Projektas bus finansuojamas šiuo metu iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Manau, kad yra visiškai pagrįsta kelti klausimą ir manau, kad tą klausimą kels ne viena valstybė, kuri turi išorinę sieną, kad taip pat ir fizinės apsaugos priemonės būtų finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis. Ar dėl to pavyks susiderėti, ar nepavyks, tai yra kitas klausimas. Bet to klausimo kelti tikrai mums niekas negali uždrausti", – tęsė ji.

Numatyta, kad projektui bus skirta iki 152 mln. eurų, tvora pasienyje bus pastatyta maždaug per metus. Tačiau kiek tiksliai gali kainuoti tvoros statyba pasienyje, Šimonytė atsakyti negalėjo. Anot jos, detali informacija apie tvoros statybą pasienyje su Baltarusija paaiškės rugsėjo antroje pusėje.

"Turbūt rugsėjo antroje pusėje Vyriausybė, sukvietusi komisiją, galės pateikti daugiau detalių apie projekto įgyvendinimo konkrečias datas, konkrečius etapus ir kitas detales. Bet principas turbūt nesikeičia – kad yra skirtingo rizikingumo ruožai – tai buvo pristatyta jau tada, kai projektas buvo pristatomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos, prieš keletą savaičių – ir prioritetas bus teikiamas tiems ruožams, kurie yra patys pažeidžiamiausi ir rizikingiausi", – tvirtino Šimonytė.

Pirmadienį Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo smerkia "hibridinę Baltarusijos ataką" prieš valstybių sienas bei reikalauja iš ES didesnio finansavimo sienų apsaugai.

"Esame tvirtai įsitikinę, kad Europos išorės sienų apsauga yra ne tik atskirų valstybių narių pareiga, bet ir bendra ES atsakomybė. Todėl ES lygiu tam turėtų būti skiriamas tinkamas politinis dėmesys ir pakankamas finansavimas", – pabrėžiama bendrame pareiškime.

Nuo metų pradžios Lietuvoje prie sienos su Baltarusija buvo sulaikyta daugiau nei 4 tūkst. nelegalių migrantų. Liepos 2 dieną šalies valdžia paskelbė ekstremalią situaciją, susijusią su nelegalių migrantų antplūdžiu.

Vilnius dėl migracijos krizės kaltina Minską. Savo ruožtu Baltarusijos valdžia jau pareiškė, kad deramai užtikrina sienos apsaugą. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis savo šalies paversti nelegalių imigrantų "kolonija", o Minskas nelegalios migracijos klausimą sprendžia "tiek, kiek reikia ir finansiškai įmanoma".