Ekonomistai didina Lietuvos BVP augimo prognozę

Tačiau dėl transporto paslaugų eksporto į Baltarusiją kritimo bei mažesnio eksporto į Kiniją kitais metais ekonomikos augimas sulėtės

VILNIUS, rugpjūčio 25 — Sputnik. "Swedbank" ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę padidino iki 4,2 procento, o kitų metų prognozę sumažino iki 3,5 procento.

Panašus ekonomikos augimas prognozuojamas ir tolimesnėje ateityje – tam turės įtakos ir rekordinė ES parama, ir spartaus atlyginimų augimo skatinamas gyventojų vartojimas.

"Šiemet Lietuvos ekonomika spurtavo greičiau, nei buvo tikėtasi – prie to prisidėjo itin didelė lietuviškų prekių paklausa eksporto rinkose, entuziastingas gyventojų vartojimas ir, panašu, atsigaunančios investicijos", − komentuoja "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kartu ekonomistas pažymi, kad ekonominei situacijai įtakos turės transporto paslaugų eksporto į Baltarusiją sumažėjimas ir pasikeitę santykiai su Kinija.

"Vis tik nepaisant artėjančio didelio ES lėšų antplūdžio, kitais metais augimas turėtų sulėtėti – iki pusės procentinio punkto augimo "suvalgys" transporto paslaugų eksporto į Baltarusiją kritimas bei mažėsiantis eksportas į Kiniją. Vis tik šie du veiksniai turės neigiamų pasekmių tik mažai daliai įmonių ir bus išvengta didesnių iššūkių visai ekonomikai, užimtumui ir valstybės finansams", − teigia Mačiulis.

"Swedbank" prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs daugiau nei dešimtadaliu, o artimiausius dvejus metus augimas sulėtės tik nežymiai.

Pasak "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto, ženkliai koreguojama kainų augimo prognozė – vidutinė metinė infliacija ir šiemet, ir kitais metais turėtų siekti 3,7 procento. Tačiau, ekonomisto vertinimu, ši didesnė infliacija dar nereiškia, kad Lietuvos ekonomika perkaista – trys ketvirtadaliai dabartinės infliacijos yra susiję su brangesnių žaliavų importu ir padidėjusiomis elektros bei dujų kainomis.

"Laisvų darbo vietų skaičius pakilo į rekordines aukštumas, ir netolimoje ateityje ši problema įmonėms taps dar opesnė. Darbuotojų trūkumas didina jų derybinę galią, dėl to stebime vieną sparčiausių atlyginimų augimų visame regione. Tačiau visi kiti veiksniai rodo, kad Lietuvos ekonomikos augimas išlieka tvarus – užsienio prekybos perteklius tebėra didelis, skolų ir pajamų santykis yra stabilus, būsto įperkamumas nesumažėjęs. Perkaitimo rizika išlieka, bet jo galima išvengti", − apibendrina Mačiulis.

Balandžio mėnesį "Swedbank" ekonomistai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų ūgtelėti 3 proc., o kitais metais – 4,9 proc. Sausio mėnesį "Swedbank" šiems metams prognozavo 2,7 proc. BVP augimą, 2022 m. – 4,2 proc. Kaip pažymėjo Mačiulis, prognozės gerinamos dėl skiepijimo nuo koronaviruso programos.

Konfliktinė situacija tarp Vilniaus ir Pekino kilo dėl Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimo iki vasaros pabaigos šalyje atidaryti Taivano atstovybę. Šiuo atžvilgiu KLR Užsienio reikalų ministerija paskelbė atšaukianti ambasadorių Lietuvoje ir paprašė to padaryti ir Vilniaus.

Anksčiau Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė, kad Baltarusijos kalio trąšų, kurių gamintojams taikomos JAV sankcijos prieš Minską, eksportas per Lietuvą gruodį sustos. Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka sakė, kad iki gruodžio mėnesio Minskas bus pasirengęs perkrauti kalio trąšas per Rusijos jūrų uostus ir tiekti produktus eksportui.