"Europa prieš atvykėlius". Ar reikia laukti afganų antplūdžio Rusijoje

Didžiąją dalį migrantų iš Afganistano šiuo metu priima Pakistanas ir Iranas, Vakarų šalys jų nenori priimti, tuo tarpu patekti į Rusiją iš Vidurio Azijos šalių nėra sunku — su jomis, išskyrus Turkmėnistaną, galioja bevizis režimas

VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. Tūkstančiai žmonių bando palikti Afganistaną. Daugiau nei du milijonai pabėgėlių jau yra kaimyninėse šalyse — Pakistane ir Irane. Ir Vakarai mieliau siųstų kitą bangą į kitas pasienio respublikas — Vidurio Azijos. Patys amerikiečiai ir europiečiai neskuba priimti priverstinių persikėlėlių. Tačiau šis požiūris kategoriškai netinka Maskvai. Kuria kryptimi plūstelės srautas, aiškinosi RIA Novosti.

Tūkstančiai kilometrų sienų

"Mes nesiruošiame kištis į Afganistano vidaus reikalus, tuo labiau įtraukti mūsų ginkluotąsias pajėgas į visų prieš visus konfliktą. Ten, mano nuomone, taip ir vyksta", — situaciją įvertino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Tačiau ignoruoti chaosą, kurį po savęs palieka Vakarų koalicijos kariuomenės padaliniai, akivaizdu, nepavyks, nes viskas vyksta prie buvusios TSRS sienų — ir Afganistanas gali tapti ekstremistų prieglobsčiu. Kremlius tai puikiai supranta.

"Jie pabandys pradėti tiesioginį eskalavimą kaimyninėse valstybėse, o tai yra tiesioginė grėsmė ir mūsų šaliai, mūsų sąjungininkams, taip pat kaip ir galimas prekybos narkotikais padidėjimas ir nelegalios migracijos problemos paaštrėjimas", — pasakė Rusijos vadovas.

Šiaurės Kaukaze jau teko atremti tarptautinių teroristų išpuolius. Ir Putinas yra įsitikinęs: jei tada jie nebūtų nugalėti, "siaubai, kurie šiandien vyksta Afganistane, tęstųsi ir mūsų žemėje".

Tuo pačiu metu patekti į Rusiją iš Vidurio Azijos šalių nėra sunku — su jomis, išskyrus Turkmėnistaną, galioja bevizis režimas. "Mes nenorime, kad pas mus prisidengę pabėgėliais vėl pasirodytų kažkokie kovotojai. Jų gali būti tūkstančiai ar net šimtai tūkstančių, o gal net milijonai. Kokia siena? Tūkstančiai kilometrų. Atsisėsk ant bet ko, nors ant asilo, ir jok per stepę", — pabrėžė Putinas.

Sovietmečiu sienos su Vidurio Rytais buvo gerai įrengtos ir įtvirtintos. Dešimtajame dešimtmetyje iš Afganistano pusės buvo atakuota ilgiausia atkarpa — Tadžikijos. Modžahedai bandė prasiveržti pro Rusijos pasieniečių užkardas į pilietinio karo apimtą respubliką.

Dabar Tadžikistane yra pabėgėlių antplūdis, ir valdžiai sunku pasakyti, kiek jų atvyko. Oficialus Dušanbė nepripažįsta Talibano* teisėtu kaimyninės valstybės atstovu. "Tadžikistanas nepripažįsta nė vienos vyriausybės šioje šalyje, kuri bus suformuota per priespaudą ir persekiojimus, neatsižvelgiant į visos Afganistano tautos, ypač jos tautinių mažumų, poziciją", — pabrėžė prezidento spaudos tarnyba.

Afganistano šiaurėje kompaktiškai gyvena uzbekai, turkmėnai ir tadžikai. Solidarumas su tautiečiais — ne paskutinis veiksnys Dušanbės politikoje. Ten visgi svarstoma galimybė apgyvendinti šimtą tūkstančių pabėgėlių, pranešė Nepaprastųjų situacijų komiteto vadovo pavaduotojas Imomalis Ibrohimzoda. Skaičius nėra galutinis, jis aptariamas su tarptautinėmis organizacijomis.

Islamo studijų centro prie Tadžikistano prezidento direktoriaus pavaduotojas Rustamas Azizis pokalbyje su RIA Novosti patvirtina, kad respublikoje buvo įkurta lauko stovykla. Dabar visi atvykėliai daugiausia susitelkę Chatlono srityje (kaimyninėje su Afganistanu). "Tačiau kalbama tik apie laikiną apgyvendinimą. Regiono šalys gali priimti kelias dešimtis tūkstančių pabėgėlių, tačiau su išorinės paramos suteikimo sąlyga", — mano pašnekovas.

Uzbekistanas įleido pas save Afganistano maršalo, etninio uzbeko Dostumo sargybinius, bet po to grąžino atgal apie pusantro šimto pabėgėlių. Taškentas pažadėjo: prisidėję prie teroristinių organizacijų nepateks į regioną per evakuacinius skrydžius iš Afganistano.

Ašchabadas kol as taip pat nepareiškė noro priglausti kaimyninės šalies gyventojų.

Išsigelbėjimas nuo keršto

Vakarų šalys reiškia pasirengimą priimti tuos, kurie bendradarbiavo su okupacinėmis pajėgomis, tačiau tam liko nedaug laiko — iki rugpjūčio 31 d. Amerikos aviacija iš tikrųjų veikia oro tilto režimu. Tačiau kol kas evakuota tik kelios dešimtys tūkstančių.

Prezidentas Džo Baidenas nurodė suteikti iki pusės milijardo dolerių pagalbą. Ir susitarė su Albanijos ir Kosovo valdžia dėl laikino politinių migrantų iš Afganistano, siunčiamų į JAV, apgyvendinimo. Kiek pabėgėlių dabar gali atsirasti Balkanuose ir kiek laiko jie ten pasiliks, nenurodyta.

Likusios Europos šalys neskuba atverti savo durų. Visi bijo 2015–2016 metų migracijos krizės pasikartojimo, kai plūstelėjo sirų srautai. Graikija, pavyzdžiui, su nerimu ragina stiprinti sienų saugumą. Ministras pirmininkas Kiriakosas Micotakis paprašė Briuselio paremti kaimynines Afganistano valstybes, kad pabėgėliai nepakryptų į Europą. "Negalime leisti milijonams žmonių atvykti į ES, ir tikrai ne per Graikiją", — pabrėžė jis.

Pasipiktinusi "demokratinių pamatų sunaikinimu per Afganistano įvykius", Estija yra pasirengusi "padaryti savo įnašą" ir suteikti prieglobstį dešimčiai pabėgėlių. Slovėnija sutinka priimti tik penkis. "Mes neprisiimsime kitų įsipareigojimų", — perspėjo užsienio reikalų ministras Anže Logaras. Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša kalbėjo dar griežčiau: nei Briuselis, nei Liubliana neprivalo padėti ir mokėti už kiekvieną, "kas palieka šalį, užuot ją gynęs".

Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra atsargi: ji pasiūlė pirmiausia apgyvendinti priverstinius persikėlėlius kaimyninėse Afganistano respublikose, prieš aptariant jų kvietimą į Europą. Į Vokietiją, JT duomenimis, pernai ir taip atvyko 180 tūkstančių afganų persikėlėlių.

Budapeštas pareiškė neketinantis mokėti už kitų geopolitines nesėkmes. Svečiais nesidžiaugia ir Viena. Austrija jau turi didelę afganų diasporą: per pastaruosius kelerius metus atvyko daugiau nei 40 tūkst. žmonių. "Mes vis dar turime problemų dėl jų integracijos, todėl esame prieš naujus persikėlėlius", — paaiškino kancleris Sebastianas Kurcas.

Viena mano, kad Briuselis turi sustiprinti išorines sienas, kovoti su kontrabandininkais ir nelegalia migracija, o padėti afganams turėtų regiono šalys ir Turkija.

Užteks sirų

Tačiau Ankara vis dar jaučia ankstesnės migracijos krizės pasekmes — dėl karo Sirijoje. Turkija apgyvendino 3,7 mln. žmonių, skyrusi tam astronomines sumas. Todėl pasiūlymas priglausti dar ir afganus supykdė Ankarą. "Jokiu būdu neprisiimsime trečiųjų šalių tarptautinių įsipareigojimų ir nepriimsime naujos migracijos bangos", — sureagavo Užsienio reikalų ministerija.

Afganų srautai jau pasipylė į Turkiją per Iraną, kuris neuždarė savo sausumos sienų. "Dabar turime apie pusę milijono pabėgėlių iš Afganistano. Laukia pavojingas ir rizikingas laikotarpis. Turime būti budrūs", — perspėjo pagrindinis prezidento Redžepo Erdogano sąjungininkas Devletas Bahčelis. Pasienyje su Iranu statoma betoninė siena.

"Migrantų išlaikymas atsieina brangiai. Papildomam antplūdžiui prireiks dar daugiau išteklių. Be to, skirtingai nuo sirų, kurie yra arti turkų, labai sunku asimiliuoti afganus. Situacija su pabėgėliais daro spaudimą ne tik šalies vidaus politikai, bet ir išoriniam kursui", — paaiškino interviu RIA Novosti Rusijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinės akademijos docentas, turkologas Vladimiras Avatkovas.

Europai toks humanitarinis krūvis taip pat yra našta. Priverstiniai persikėlėliai gaus pabėgėlių, o ne migrantų statusą, pažymi politikos mokslų daktarė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė Natalija Jeremina. "Jiems bus suteiktas maksimumas lengvatų esant minimumui įsipareigojimų. Jiems nereikia nei kalbos žinių, nei teisinės sistemos ar istorijos žinių, — sako ji. — Integracija nelabai efektyvi, daugiakultūriškumo politika visiškai žlugo. Pabėgėliams mokamos socialinės išmokos gali tapti rimta našta ES šalims, o dėl to padidės nepasitenkinimas visuomenėje".

Pats Afganistanas turi rekordinį gimstamumo lygį, primena Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas. "Gyventojų skaičius yra 37,5 milijono, amžiaus pabaigoje jų gali būti šimtas. Eksportas — 500-600 milijonų JAV dolerių, importas — 5 milijardai dolerių. Afganai taikosi į turtingas Europos Sąjungos šalis, ypač į tas, kur didelės diasporos", — nurodo jis.

Kol amerikiečiai ir europiečiai ginčijasi, kas labiau atsakingas už tai, kas vyksta apleistoje šalyje, didžiąją dalį migrantų priima Pakistanas ir Iranas. Likę kaimynai bando suprasti, ką jiems su tuo daryti.

* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.