Astronomai nustatė naują planetų klasę, kur įmanoma gyvybė

Kembridžo astronomijos instituto mokslininkai mano, kad gyvenimas įmanomas ir karštose, visiškai uždengtose vandenyno, kurių atmosfera yra gausi vandenilio, planetose

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Britų mokslininkai argumentavo tai, kad gyvybės apraiškų už Saulės sistemos ribų galima ieškoti ne tik egzoplanetose, panašiose į Žemę, bet ir kitose, kurios labai skiriasi nuo jos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Astrophysical Journal".

Tradiciškai, ieškodami gyvybės ženklų, astronomai tiria tokio pat dydžio, masės, temperatūros ir atmosferos sudėties egzoplanetas, kaip Žemė, esančias savo motininės žvaigždės zonoje — vadinamojoje "Auksaplaukės zonoje". Tačiau mokslininkai iš Kembridžo astronomijos instituto, vadovaujami daktaro Nikku Madhusudhano, mano, kad gyvenimas įmanomas ir visiškai kitokio tipo planetose — karštose, visiškai uždengtose vandenyno, kurių atmosfera yra gausi vandenilio.

Kaip pavyzdį jie nurodo K2-18b — egzoplanetą prie raudonosios nykštukės K2-18, esančios už maždaug 111 šviesmečių nuo Žemės. Ši planeta apskrieja žvaigždę per 33 dienas, o jos atmosferoje yra vandens.

Tarp egzoplanetų tokių objektų yra nemažai — daug daugiau nei Žemės tipo planetų. Anksčiau mokslininkai juos priskyrė superžemėms ar minineptūnams, priklausomai nuo jų tankio. Dauguma minineptūnų yra 1,6 ar daugiau kartų didesni už Žemę, bet mažesni už Neptūną. Tradiciškai jie laikomi per dideliais, kad turėtų storą uolėtą plutą, o temperatūra po jų atmosfera yra per aukšta, kad palaikytų gyvybę.

Autoriai siūlo tokias egzoplanetas išskirti į atskirą klasę, kurią jie pavadino "Hycean". Mokslininkai atliko išsamią šių planetų sąlygų spektro analizę, atsižvelgdami į jų padėtį ir motininės žvaigždės savybes, ir padarė išvadą, kad tam tikromis sąlygomis šios planetos gali palaikyti mikrobų gyvybę, panašią į tą, kuri pasitaiko ekstremaliausiose vandens aplinkose Žemėje.

Mokslininkai apskaičiavo, kad "Hycean" planetos gali būti 2,6 karto didesnės už Žemę, o atmosferos temperatūra gali siekti iki 200 laipsnių Celsijaus. Gyvybė gali egzistuoti jų vandenyno gelmėse arba nuolatinės nakties pusėje. Autoriai mano, kad taikant šį metodą galimybės aptikti biosignatūras už Saulės sistemos ribų tampa daug didesnės.

Paprastai prie biosignatūrų, nurodančių į gyvybės egzistavimo galimybę, mokslininkai priskiria deguonio, ozono, metano ir azoto oksido, kurie yra Žemėje, buvimą. Autoriai prie jų prideda metilo chlorido ir dimetilsulfido, kurių Žemėje nėra daug, tačiau jie gali būti gyvybės indikatoriais planetose, kurių atmosfera yra gausi vandenilio.

"Planetos "Hycean" atveria visiškai naujas galimybes rasti gyvybę kitose vietose, — Kembridžo universiteto pranešime spaudai cituojami Nikku Madhusudhano žodžiai. — Anksčiau, kai ieškojome įvairių molekulinių signatūrų, sutelkėme dėmesį į planetas, panašias į Žemę, tai buvo protinga iš pradžių. Tačiau mes manome, kad "Hycean" planetos suteikia daugiau galimybių rasti gyvybės pėdsakų".

Mokslininkai pažymi, kad dėl didesnių dydžių, aukštesnių temperatūrų ir vandenilio turtingos atmosferos "Hycean" planetų signatūros yra daug labiau pastebimos spektroskopiniams stebėjimams nei Žemės tipo planetų. Mokslininkai jau sudarė potencialių "Hycean" planetų sąrašą išsamiam tyrimui su Džeimso Vebo kosminiu teleskopu, kuris netrukus bus paleistas. Visos šios egzoplanetos sukasi aplink raudonąsias nykštukes 35–150 šviesmečių atstumu nuo mūsų.