"Atsiprašome, buvome pasiųsti. Ekspertas apie idėją parduoti "Nord Stream-2"

Vokietijos pareigūnai, norėdami apeiti ES taisykles, pasiūlė "Gazprom" parduoti "Nord Stream-2" dujotiekį, pranešė žiniasklaida. "Sputnik" radijo eteryje šią idėją pakomentavo politikos mokslų kandidatas Dmitrijus Žuravliovas

VILNIUS, rugpjūčio 30 — Sputnik. Radijo "Sputnik" eteryje Rusijos regioninių problemų instituto mokslo direktorius, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės docentas, politikos mokslų kandidatas Dmitrijus Žuravliovas pakomentavo europiečių pasiūlymą parduoti "Nord Stream-2".

"Dujų direktyvoje daroma prielaida, kad dujų gamyba ir transportavimas negali būti vienose rankose. Todėl ES siūlo: sakoma, mes neliečiame jūsų dujų, bet leiskite "Gazprom" parduoti mums patį dujotiekį, kad ši direktyva būtų įvykdyta. Jie taip pat kelis kartus buvo nusitaikę į naftotiekius, bet, atsiprašau, buvo pasiųsti. Tai fantastiška Vakarų svajonė, pagrįsta visiškai neteisinga idėja, kad jei būtų padalintas tam tikras technologinis procesas, jis taptų konkurencingesnis ir efektyvesnis", — sakė Dmitrijus Žuravliovas.

Kalbant apie "Nord Stream-2", ši idėja neveikia, sakė jis.

"Konkurencija yra tada, kai dvi įmonės kovoja už vieną vartotoją, o ne tada, kai atskiria vieną produkcijos dalį nuo kitos. Abi susijusios gamybos programos ne konkuruoja, bet papildo viena kitą. Konkurencijos idėja, kuria grindžiamos visos šios dujų direktyvos, čia neveikia. "Nord Stream-2" gali konkuruoti su Ukrainos dujų skirstymo sistema — tai prašom. Tačiau jų direktyvos turi kitokią idėją: padaryti kiekvieną technologinio proceso etapą nepriklausomą — neva bus konkurencija, o tai padidins efektyvumą. Tai absoliutus mitas, tačiau jie šį mitą propaguoja jau daugelį metų", — apibendrino Dmitrijus Žuravliovas.

"Gazprom" galės apeiti ES Dujų direktyvą, jei parduos "Nord Stream-2" dujotiekį kitam sertifikuotam operatoriui, rašo laikraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung", remdamasis Vokietijos pareigūnų pareiškimu.

Pagal Europos teisės aktus reikalaujama, kad aukščiau esanti įmonė ir infrastruktūros operatorius būtų atskirti. Priešingu atveju 50 procentų pajėgumų turi būti rezervuoti nepriklausomam tiekėjui.

Diuseldorfo aukščiausiasis teismas atmetė projekto vykdytojos, bendrovės "Nord Stream 2 AG", skundą dėl Vokietijos reguliavimo institucijos, kuri atsisakė atleisti "Nord Stream-2" nuo Dujų direktyvos reikalavimų. Jei bendrovė šio sprendimo neginčys, tai iš tikrųjų reikš, kad Rusijos bendrovė galės naudoti tik pusę dujotiekio pajėgumų.

"Nord Stream-2" yra beveik baigtas dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus. Šiam projektui aktyviai priešinasi Ukraina, kuri bijo prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, taip pat JAV, kurios yra suinteresuotos tiekti savo SGD į Europą.

Anksčiau Berlynas ir Vašingtonas paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad projekto įgyvendinimui būtina užtikrinti kuro tiekimą Ukrainai po 2024 metų. Savo ruožtu Vokietija įsipareigojo reikalauti Briuselio sankcijų Rusijai, jei Maskva energijos eksportą naudos kaip "politinio spaudimo instrumentą". Tuo tarpu Rusija ne kartą pažymėjo, kad "Nord Stream-2" yra tik komercinis projektas, naudingas Europos Sąjungai.