Kaip gyvena prieš nelegalius migrantus sukilęs Lietuvos kaimas

Sputnik korespondentas lankėsi maištingame Rūdninkų kaime, kurio gyventojai dvi dienas budėjo neleisdami po jų langais kurti pabėgėlių stovyklos

Nuo Vilniaus į lenkų apgyvendintą Rūdninkų kaimą, kuris piestu stojo prieš Lietuvos valdžios sprendimus, valanda kelio. O ten ranka pasiekiama siena su Baltarusija. Šios gyvenvietės gyventojai įeis į šiuolaikinę Lietuvos istoriją kaip žmonės, skydu stoję prieš migrantų stovyklos kūrimą, dvi dienas laikę gynybą ir pasidavę tik atvykus specialiosioms pajėgoms, kurios išvaikė juos lazdomis ir ašarinėmis dujomis.

Be to, paprasti kaimo žmonės, kurių daugelis nežino, kokie yra ministrų ir deputatų vardai, buvo apkaltinti beveik priešvalstybiniu sąmokslu ir darbu užsienio žvalgybos tarnybose. Gavę savo neapykantos porciją iš gimtosios valstybės, Lietuvos lenkai užsidarė ir nustojo bendrauti su spauda.

Bet Sputnik korespondentui pavyko prakalbinti Rūdninkų kaimo gyventojus. Tiesa, nepaklusnių lenkų vardai buvo pakeisti jų prašymu.

Ne mūsų kaltė, kad mes čia gimėme

Rūdninkų kaimas įprastą darbo dieną atrodo kaip išmiręs – automobiliai pravažiuoja retai, praeivių gatvėse beveik nėra. Tačiau mus pasitinka tvarkingi įvairiaspalviai namai už žemų tvorų – žmonės rūpinasi savo kaimu. Netoli bažnyčios triukšminga vieta, kur dažniausiai renkasi kaimo gyventojai: vyksta renovacijos darbai. Iš viso kaime gyvena apie 500 žmonių.

Улица в деревне Руднинкай в Шальчининкайском районе Литвы

© Sputnik / Алексей Стефанов

Taip pat yra priminimų apie neseniai įvykusią akistatą su valdžia – ant daugelio namų tvorų puikuojasi to paties stiliaus informacinės reklamjuostės: "STOP migrantams Rūdninkuose", "Mes sakome "ne" nelegaliems migrantams".

"Mes nekalti dėl to, kad čia gimėme, o ji (vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė – Sputnik) mums pakišo šitą šūdą – čia įkūrė pabėgėlių stovyklą, – pasitinka Sputnik korespondentą netoli savo namų Jakubas. – O dabar, kad ir kas nutiktų, kalti vietos gyventojai. Mes protestuojame prieš stovyklos kūrimą – mes kalti, o ne jie. Mūsų jaunimas savanoriškai padeda policijai, bet kažkas atsitinka – mes vėl kalti. Vilniuje mitingas – mes kalti. Čia prasideda riaušės, ar kas nors pabėga – mes kalti".

Jakubas pakviečia į terasą. Netgi po Vilniaus, jau nekalbant apie Maskvą, atrodo, kad esi rojuje –vėjas ošia senų medžių lapuose, derlius bręsta gerai prižiūrimame sode. O tvora iki kelių ir vartų nebuvimas rodo, kad kaimas yra saugus ir nelaimingų atsitikimų neįvyksta. Tačiau dabar šie jausmai apgaulingi.

"Mes statėme šį namą daugelį metų, neseniai ką tik persikėlėme – vaikai pajuto visišką laisvę, – rodo Jakubas savo tvirtą žiemos namą. – Ir ką mums daro mūsų Vyriausybė? Nusprendžia įrengti pabėgėlių miestelį. Mes taupėme pinigus gražiai tvorai, vartams, tačiau dabartinėmis sąlygomis turime atsiriboti trijų metrų siena. Mes tikrai bijome, ypač dėl vaikų. Todėl niekam kitam neišleisime pinigų – su žmona priėmėme sprendimą sutaupyti persikėlimui į Lenkiją. Lietuva parodė mums mūsų vietą", – atsidūsta Jakubas.

© Sputnik / Алексей Стефанов

Ir priduria, kad dėl šios situacijos kalta pati valdžia – jie suteikė Tiсhanovskajai politinį prieglobstį, sugadino santykius su Baltarusija, sukėlė migrantų iš kitos pusės laviną: "O dabar dėl jų mūsų ramus gyvenimas baigėsi. Gaila, kad savo namo niekam neparduosime – kas jį pirks, kai migrantai lakstys?!"

"Mūsų namuose įrengtos vaizdo kameros, mes nuolat matome žmones, bėgančius naktį. Ar manote, kad jie stovykloje yra kaip kalėjime su vakariniais patikrinimais? Žinoma, ne. Kai kurie kaimo gyventojai dirba apsauginiais. Jie sako, kad niekas neveda tikslios apskaitos. Ir kaip tai padaryti? Jie nėra kaliniai kamerose. Jie laisvai vaikšto po teritoriją, juda iš palapinės į palapinę, jų net negalima suskaičiuoti pagal pavardes – dauguma jų neturi dokumentų. Skaičiuoja pabėgėlius pagal galvas. Ir tai... Pabandyk išrikiuoti juos į eilę", – priduria maištingo kaimo gyventojas.

Jie tikėjosi iš Vilniaus valdžios bjaurių dalykų, tačiau išdavė savi

"Mes sužinojome, kad pabėgėliai bus atvežti pas mus ir jiems bus pastatyta stovykla atsitiktinai – iš žiniasklaidos. Vidaus reikalų ministrė sakė, kad pas mus bus pristatyta 1 500 žmonių. Tai tris kartus daugiau nei yra mūsų – su pagyvenusiais žmonėmis ir vaikais. Visas kaimas susibūrė ir pradėjo spręsti, ką daryti. O kai atvažiavo automobiliai su įranga ir palapinėmis, žmonės spontaniškai ėmė blokuoti kelius", – pasakoja kitas kaimo gyventojas.

Jis čia gyvena nuo gimimo ir niekada nemanė, kad kils minčių apie emigraciją. Tačiau dabar tokios nuotaikos yra kas antras kaimo gyventojas. O labiausiai jis piktinasi net ne Vilniaus veiksmais: vietiniai lenkai jau seniai pripratę prie to, kad Lietuvoje jie laikomi antrarūšiais gyventojais. Jie niekada nebalsuoja už valdžioje esančius konservatorius ir mano, kad tai yra bendras kerštas. Tačiau Janą ir kitus kaimo gyventojus sužavėjo "jų Šalčininkų krašto meras".

"Jis taip pat yra lenkas, jis tvirtino, kad nieko nežino apie stovyklos prie mūsų sukūrimą, kad valdžia visa tai nusprendė ir neinformavo apie tai. Bet dabar paaiškėjo, kad prieš dvi dienas iki mūsų protesto pradžios, meras viską žinojo ir davė sutikimą. Tai patvirtino mūsų Seimo narė Beata Petkevič. Ji taip pat buvo čia, kai atvyko specialiosios pajėgos, kliuvo ir jai – ji buvo apipurkšta dujomis, teko kviesti greitąją pagalbą", – piktinosi Janas.

Jis sako, kad po to paaiškėjo – kaimiečius išdavė savi, tolesnis pasipriešinimas beprasmis. Tačiau jis didžiuojasi savo tautiečiais.

"Mes gynėmės dvi dienas. Į poligoną galima patekti dviem keliais – palei mūsų centrinį kelią, kurį užblokavome, net moterys su vaikais išėjo, ir per mišką. Net nežinome, kas ten veikė. Tačiau tam tikru momentu paaiškėjo, kad kažkas tą kelią užvertė medžiais. Kai neleidome kolonai praeiti, jie vežė pabėgėlius aplinkui, bet ir ten jie užstrigo", – prisimena pašnekovas.

© Sputnik / Алексей Стефанов

Parodomasis išvaikymas

"Valdžia ėmėsi klastojimo – kai specialiosios pajėgos čia atvyko, pradėjo mus mušti lazdomis ir purkšti ašarinėmis dujomis, Vidaus reikalų ministerija pasakė, kad tai buvo priverstinė priemonė. Neva mes įsiveržėme į poligoną ir puolėme deginti ten padangas. Bet mes netingėjome, pradėjome ieškoti originalo ir tą pačią nuotrauką radome internete. Paaiškėjo, kad ji buvo paskelbta dar 2015 metais", – prisimena kaimo gyventojas Tadeušas.

Jis pripažįsta, kad Rūdninkų gyventojai padarė rimtą klaidą. Poligonas jau seniai buvo apleistas, tačiau jis buvo įtrauktas į karinių objektų sąrašą, jo blokuoti negalima. Jei jie užtvertų tik tiltą, vedantį į poligoną, arba miško kelią, prieš protestuotojus būtų sunkiau pritaikyti specialią įrangą.

"Nors mus vis tiek būtų išvaikę. Ar žinote, kaip elgėsi šis specialusis padalinys? Kaime važiavo du autobusai, žmonės stovėjo kelyje. Jie išlipo ir eile ėjo į mus. Vienas iš mūsų sušuko: "Kas jūs, parodykit savo asmens tapatybės dokumentus!" Ir vietoj to atsakydami jie pradėjo mušti mus lazdomis, o paskui – purškė ašarines dujas. Vienas žmogus su širdies stimuliatoriumi krito beveik iš karto. Stebėtinai greitai atvyko greitoji pagalba. Gydytojai pas mus niekada taip greitai neatvykdavo. Buvo dar kelios aukos. Ši akcija buvo aiškiai suplanuota Vilniuje, viskas buvo paruošta iš anksto", – įsitikinęs Tadeušas.

Tuo metu buvo priimti sprendimai steigti stovyklas kompaktiškose Lietuvos lenkų gyvenamosiose vietose, ir reikėjo surengti gąsdinimo aktą, kad kiti bijotų, priduria jis.

© Sputnik / Алексей Стефанов

Susitaikėme, bet nepasidavėme

"Visi puikiai suprantame, kad šalyje yra pabėgėlių krizė, kad juos reikia kažkur apgyvendinti. Bet tada reikia laikytis tam tikrų proporcijų. Negalite kaime, kuriame gyvena 500 gyventojų, apgyvendinti pusantro tūkstančio nelegalių imigrantų. Turėjo pas mus apgyvendinti ne daugiau kaip 100 žmonių. Čia yra tik pusantro šimto sveikų vyrų. Mes nežinome, kas yra šie žmonės stovykloje – juk jie netyčia nesunaikina dokumentų. Kas jie buvo Sirijoje ar Irake? Gydytojai, kepėjai ar teroristai? Taip nors kažkaip apsiginti patys galėsime", – sakė kitas Rūdninkų gyventojas Česlavas.

Jis taip pat piktinasi dėl nepaprastosios padėties režimo įvedimo pasienio zonose. Remiantis tuo, sako Česlovas, kariuomenei suteiktos galios, kurių neturi net policija. Jie gali sustabdyti automobilį kelyje ir pasiimti jį pagal savo poreikius, gali paprašyti išsikraustyti iš namų ir jame įsteigti būstinę.

"Tikimės, kad taip nebus, bet privačios nuosavybės teisė pas mus pažeista, civilinės teisės neegzistuoja – iš tikrųjų įvesta karo padėtis", – aiškina jis.

Ir priduria: "Man kartais susidaro įspūdis, kad yra dvi Lietuvos – viena, kurioje žmonės kažkaip išgyvena, ir kita šalis, kurioje gyvena valdovai. Ir kiekvienas iš mūsų turi savo kelią, jie vis mažiau susipina. Tai įrodė ir mitingas po Seimo langais, kai, užuot išėję pas žmones ir kalbėję, deputatai savo telefonais filmavo tai, kas vyksta, ir juokėsi iš protestuotojų, juos įžeidinėdami. Bet tai yra jūsų piliečiai, ar taip galima?!"

O pabėgėliai vis dar bėga

Praėjus kelioms dienoms po mūsų kelionės į Rūdninkus, suskambo telefonas. Tai buvo Jakubas: "Turime informacijos, kad jie nori išplėsti stovyklą – tam jie planuoja iškirsti mišką. Jis yra privatus, bet kam dabar tai rūpi? Mes juk gyvename ekstremalioje situacijoje. Jie mūsų net neklaus".

Bet ne dėl to skambino Rūdninkų gyventojas – jis norėjo suteikti įdomios informacijos, kuri yra aktualesnė net ne Lietuvai, o kaimyninėms Europos šalims.

"Jie vis dar slepia nuo mūsų, kiek pabėgėlių yra stovykloje. Gal todėl, kad jie kiekvieną dieną iš ten bėga? Migrantai jau bijo judėti per mūsų kaimą – visur pastatėme kameras. Tačiau turime informacijos iš patikimų šaltinių, kad dabar pabėgėliai perlipa stovykloje esančias tvoras, brenda per upę, patenka į artimiausią kaimelį, kur jų laukia automobiliai su europietiškais numeriais. Lietuvai, žinoma, lengviau – ateinančiais metais nereikės maitinti ir girdyti nelegalių migrantų, tačiau kaip į tai žiūrės partneriai, kurie namuose staiga ras šimtus ar tūkstančius pabėgėlių?" – sako Jakubas.

Плакат на заборе в деревне Руднинкай в Шальчининкайском районе Литвы

© Sputnik / Алексей Стефанов