Narkotikai, mokesčiai ir paslaptingi rėmėjai. Iš kur talibai gavo milijardus

Afganistane į valdžią atėjęs Talibanas* taip pat įgijo šalies ekonomikos kontrolę

Nepaisant intensyvios prekybos narkotikais, per pastaruosius dešimtmečius grupuotė išmoko rinkti lėšas ne tik prekiaudama opijumi ir heroinu. Talibanas* įvedė mokesčius kontroliuojamoms teritorijoms, reikalavo duoklės iš transporto bendrovių ir mobiliojo ryšio operatorių, taip pat gavo pinigų iš Pakistano ir Persijos įlankos šalių. Kaip paaiškėjo, daugiau nei pusantro milijardo dolerių per metus. Ar to pakanka valstybės iždui užpildyti, aiškinosi RIA Novosti autorė Ksenija Melnikova.

Ne tik narkotikai

"Nebus narkotikų gamybos ar kontrabandos. Afganistanas nebėra šalis, kurioje auginamas opijus", — sakė Talibano* atstovas spaudai Zabiula Mudžahidas (Zabiullah Mujahid). Ir pridūrė, kad reikės užsienio pagalbos.

Tokie pažadai buvo duoti ne kartą. 2000 metais islamistai, siekdami pripažinimo tarptautinėje arenoje, uždraudė auginti opijaus aguonas. Laukai buvo sunaikinti. O prekyba narkotikais tikrai smarkiai sumažėjo. Tačiau JAV įsiveržus į Afganistaną ir kovotojams netekus galios, opijaus, heroino ir metamfetamino prekyba vėl suklestėjo.

Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) Afganistaną laiko didžiausiu opiumo gamintoju pasaulyje. Pernai aguonų derlius ten padidėjo 37 proc. Bendras šiuo pasėliu apsėtų laukų plotas yra 263 tūkstančiai hektarų — tai absoliutus rekordas.

Narkotikų verslas, pagal UNODC apskaičiavimus, Talibanui* atneša 400 mln. dolerių per metus. Ilgą laiką jiems tai buvo pagrindinis pajamų šaltinis. Tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė — islamistai paįvairino savo ekonomiką.

Daug įvairių pajamų šaltinių

Vienas iš judėjimo lyderių mula Mohamadas Jakubas (Mohammad Yaqoob), grupės įkūrėjo mulos Omaro sūnus, ragino ieškoti kitų būdų užsidirbti. Kovotojai pradėjo tikslingai užgrobti mineralinių išteklių turtingus regionus. Afganistane gausu mineralų — vario, boksito, geležies rūdos, marmuro, ličio. Yra aukso. Visa tai vertinama keliais trilijonais dolerių. Daugelis telkinių iki šiol nepaliesti. Tai, kas atsidūrė kovotojų rankose, per metus atneša per 460 mln. dolerių.

Kaip rašo "The Financial Times", pirkėjai dažniausiai yra privačios įmonės iš Kinijos, Pakistano ir JAE. Gegužės mėnesį JT pranešė, kad talibų metinės pajamos yra nuo 300 iki 1,6 mlrd. dolerių. Vien pernai jie surinko 160 mln. dolerių mokesčių.

Užėmę provincijas, islamistai niokojo vietos iždą, pasisavino ginklus ir šarvuočius, taip pat paėmė pinigus iš įmonių ir gyventojų. Jie įvedė dešimt procentų mokesčių ir komunalinių mokesčių (du milijonus per metus atnešė vien elektra), pareikalavo duoklės už prekių tranzitą ir bandė užsiimti bet kokiu verslu.

Atskiras punktas yra kuro, cigarečių, maisto, vaistų ir būtiniausių prekių tiekimas. Be to, talibams padedama iš užsienio. Kaip sužinojo "BBC News", apie 500 milijonų dolerių per metus gaunama iš privačių rėmėjų iš Persijos įlankos šalių — Saudo Arabijos, JAE ir Kataro.

Pirmieji sunkumai

"Talibanas sukūrė finansų imperiją, tačiau perėmus vyriausybę viskas susvyruos", — prognozavo Vakarų žiniasklaida.

Ir taip atsitiko. Islamistai, anksčiau veikę tik pilkajame ekonomikos sektoriuje, jau susidūrė su pirmaisiais sunkumais. Netikėdami naujosios vyriausybės pažadais, gyventojai puolė į bankus atsiimti santaupų, sako "Bloomberg" korespondentai, dirbantys Kabule. Tai rimtai smogė ekonomikai. Bankomatuose trūksta grynųjų, kainos kyla. Miltai ir sviestas pabrango trečdaliu. Gatvės apleistos, dauguma vaistinių uždarytos.

"Bankų sistema paralyžiuota. Afganistanas yra šalis, priklausanti nuo importo. Jie eksportuoja už 870 milijonų dolerių, o importuoja už 8,6 milijardo dolerių. Talibanas dabar turi pamaitinti žmones, išlaikyti valstybės aparatą", — teigia Rytų instituto mokslininkas.

Rusijos mokslų akademijos Šiuolaikinio Afganistano tyrimo centro studijų direktorius Omaras Nesaras (Omar Nessar) interviu RIA Novosti sakė, kad 75 procentai vyriausybės išlaidų buvo padengiami su tarptautine pagalba. Kabulas per metus gaudavo daugiau nei 4 mlrd. dolerių. Nuo šiol to negalima tikėtis.

Pasak Afganistano centrinio banko vadovo Adžmalo Ahmadžio (Ajmal Ahmadi), kuris pabėgo iš šalies, dauguma ankstesnių valdžios institucijų sukauptų lėšų yra už respublikos ribų. 7 iš 9 milijardų dolerių užsienio valiutos atsargų yra JAV. Baideno administracija ketina įšaldyti šį turtą.

Afganistanas susiduria su padidėjusia infliacija, nacionalinės valiutos nuvertėjimu ir padidėjusiu skurdu. Jei naujoji valdžia nepasieks tarptautinės bendruomenės pripažinimo, gresia izoliacija. Tačiau Omaras Nesaras mano, kad regiono šalys netrukus pradės dialogą su Talibanu*. Tai reiškia, kad režimas gali turėti naujų pajamų šaltinių.

* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.