Pripažino "grėsmę": Kirkorovui galutinai uždrausta atvykti į Lietuvą

Tačiau atlikėjas gali keliauti į kitas ES valstybes nares ir vykdyti savo veiklą šiose valstybėse, pranešė Lietuvos teismas

VILNIUS, rugsėjo 1 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo draudimas rusų dainininkui Filipui Kirkorovui atvykti į šalį pripažintas pagrįstu. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Migracijos departamento sprendime pabrėžta, kad dainininkas savo aktyvia koncertine ir organizacine veikla "darantis įtaką dideliems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijoje ir kitose buvusios SSSR valstybėse, o jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos "minkštosios galios" sklaidos įrankis".

Remdamasis tuo departamentas nusprendė, kad Kirkorovo vizitas Lietuvoje gali kelti "grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai". Vilniaus apygardos administracinis teismas sutiko su šiomis išvadomis.

Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Kirkorovo skundą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir konstatavo, kad valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą ir apsigyvenimą jų teritorijoje.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, pareiškėjo elgesys, jo ankstesni veiksmai ir jų pobūdis tariamai yra pagrindas daryti išvadą, kad Kirkorovas "tikrai kelia grėsmę valstybės saugumui".

"Migracijos departamento sprendime nustatytas draudimas ir jo trukmė atitinka Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl užsieniečių teisinės padėties" draudimas pritaikytas siekiant teisėto tikslo šalinti grėsmes valstybės saugumui kaip būtina priemonė valstybės saugumui užtikrinti, o sprendimas priimtas, laikantis visų teisės aktų reikalavimų", — teigiama pranešime.

Teismas pabrėžė, kad Kirkorovui draudžiama atvykti tik į Lietuvą, todėl jo, kaip ES piliečio, teisė laisvai judėti po kitų ES valstybių narių teritoriją ir ten vykdyti savo koncertinę veiklą neapsiriboja ginčo išsprendimu.

Anksčiau Kirkorovas sakė, kad Lietuvos valdžios sprendimas Vilniui kainuos "labai brangiai".

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova savo ruožtu pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių Vilnius įtraukia Kirkorovą į "juodąjį sąrašą", yra nepagrįstos.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį įvykusio referendumo, kuriame absoliuti dauguma Krymo Respublikos rinkėjų ir Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos Federacijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savu, bet laikinai okupuota teritorija.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios šalies lyderės Dalios Grybauskaitės, pagarsėjusios griežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena, valdymą.

Dabartinė šalies vadovybė tęsia tą pačią liniją ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę", nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Baltijos šalys ir Lenkija tuo pačiu pretekstu aktyviai sudaro sutartis dėl gynybos su JAV didelėms sumoms, taip pat dislokuoja Vakarų aljanso karinius kontingentus savo teritorijose ir savarankiškai didina išlaidas karinei sferai.