Prisidengiant "demokratija": JAV senatorius palaikė Lietuvą konflikte su Kinija

JAV pareiškė, kad Kinija neturi teisės diktuoti kitoms šalims, kaip jos turėtų elgtis su Taivanu

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. JAV senatorius ir respublikonų partijos Markas Rubijus (Marco Rubio) pritarė Lietuvos sprendimui atidaryti tarpusavio atstovybes su Taivanu ir leisti Taipėjaus biurui suteikti pavadinimą "Taivanas". Apie tai praneša agentūra "FocusTaiwan".

Senatoriaus laiškas buvo paviešintas antradienį. Jame jis pirmiausia išreiškė palaikymą Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai. Rubijus ypač palankiai įvertino Lietuvos sprendimą leisti Taivano atstovams pavadinti savo biurą "Taivano atstovybe Lietuvoje".

"Svarbu remti taivaniečių, kaip bendraminčių demokratų, teisę nuspręsti, kaip jie norėtų, kad kiti su jais elgtųsi, ir pasirinkti tinkamą pavadinimą savo užsienio misijoms, atspindintį jų darbą", — pareiškė Rubijus.

Biuro Vilniuje pavadinimas skiriasi nuo pavadinimo, kurį naudoja kitos Taivano užsienio atstovybės šalyse, su kuriomis Taivanas neturi diplomatinių santykių.

Taivanas paprastai naudoja pavadinimus "Taipėjaus ekonomikos ir kultūros biuras" arba "Taipėjaus atstovybė". Leidinys daro prielaidą, jog taip yra todėl, kad kitos šalys palaiko "vieningos Kinijos" principą ir nenori gadinti savo diplomatinių santykių su Kinija.

Senatorius taip pat pareiškė, kad Kinijos komunistų partija neatstovauja Taivanui ir "neturi teisės diktuoti likusiam pasauliui, kaip turėtume elgtis ar bendrauti su Taivano žmonėmis".

Rubijus sukritikavo Kiniją už metodus, kuriuos ji naudoja konflikte su Lietuva. Anot jo, tai pirmiausia yra vadinamoji "baudžiamoji diplomatija". Politikas tvirtina, kad Kinija tariamai naudoja savo prekybinius ryšius, investicijas, užsienio pagalbą ir kitas tarptautinio bendradarbiavimo formas kaip "politinės prievartos" priemones.

"Pastaraisiais metais į daugelį šalių, įskaitant Norvegiją, Japoniją, Korėją ir Australiją, buvo nukreipta Kinijos komunistų partijos prievartinė taktika. Tai viena iš daugelio priežasčių, kodėl Kinijai, vadovaujamai Kinijos komunistų partijos, nepavyko tapti atsakinga tarptautinės bendruomenės nare", — pridūrė Rubijus.

"Tikiu, kad Lietuva, kaip ryžtinga kovotoja už demokratiją, stovės tvirtai", — pasakė jis.

Pabaigoje Rubijus išreiškė viltį, kad Lietuva ir JAV ir toliau plėtos santykius su Taivano partneriais, siekdamos skatinti žmogaus teises ir demokratiją šalyje ir užsienyje.

Lietuvos ir Kinijos santykiai

Rugpjūtį tarp Pekino ir Vilniaus įsiplieskė diplomatinis konfliktas dėl to, kad Lietuvos valdžia palaikė Taivaną. Kinija paskelbė apie ambasadoriaus atšaukimą iš respublikos ir pasiūlė Lietuvai priimti tą patį sprendimą dėl savo ambasadoriaus Pekine. Diplomatinis skandalas kilo dėl to, kad Lietuvos valdžia leido Taivanui atidaryti atstovybę šalyje.

Kaip pareiškė Kinija, tokie Vilniaus planai "šiurkščiai pažeidė" komunikato dėl šalių diplomatinių santykių principus ir pakenkė Kinijos suverenitetui bei teritoriniam vientisumui. Taip pat Kinija paragino Vilnių gerbti "vieningos Kinijos principą", kuris yra Pekino diplomatinių santykių su kitomis šalimis pagrindas.

Nuo 1949 metų Taivaną valdo nuosava administracija, tačiau pagal "vieningos Kinijos" principą jis yra neatskiriama Kinijos dalis. Šį pagrindinį tarptautinių santykių principą palaiko dauguma valstybių, jis taip pat yra politinis Kinijos dvišalių santykių su kitomis šalimis plėtros pagrindas.