Rusija išslaptino dokumentus apie japonų "maro" ginklus

Kaip masinio žmonių naikinimo priemones Japonijos kariai siūlė naudoti specialias lazdeles su blusomis ar šokoladukus, pilnus juodligės bakterijų

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Antrojo pasaulinio karo metu Japonijos kariai išsimiklino kurdami žmogžudystės bakteriologinio karo priemonėmis technologijas — visų pirma, jie sukūrė specialią lazdelę, kuria norėjo užkrėsti žmones maro blusomis, matyti iš išslaptintų Rusijos užsienio politikos archyvo dokumentų.

Tarp medžiagų, su kuriomis susipažino RIA Novosti, — TSRS užsienio reikalų ministrui Andrejui Vyšinskiui skirtas paaiškinamasis raštas, kurį pačioje 1950 metų sausio pradžioje atsiuntė Užsienio reikalų ministerijos Antrojo Tolimųjų Rytų skyriaus vedėjas Jevgenijus Zabrodinas. Prie jo buvo pridėtas Japonijos karo nusikaltėlių, sugautų kuriant ir naudojant bakteriologinius ginklus, sąrašas, ir buvo pasiūlyta prašyti iš JAV juos išduoti. Sąrašas, kuriame buvo 48 pavardės, prasidėjo nuo Japonijos imperatoriaus Hirohito.

"Inžinierius Tanaka — specialios lazdelės su blusomis konstruktorius", — rašoma sąraše. Ten taip pat buvo paminėtas pulkininkas Oota, pasiūlęs naudoti šokoladukus, užpildytus juodligės bakterijomis.

Idėja naudoti marą plintančias blusas kaip masinio žmonių naikinimo priemonę priklausė Japonijos bakteriologinių ginklų programos ideologui ir organizatoriui Siro Isii.

Trečiojo dešimtmečio pradžioje Isii, mikrobiologas pagal išsilavinimą, pasiūlė Karo ministerijos vadovybei sukurti savo bakteriologinį ginklą, kad Japonija, skurdi gamtos ištekliais, galėtų sulyginti šansus kare su išvystytos pramonės šalimis. 1936–1942 metais ir nuo 1945 metų kovo iki pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare Isii vadovavo specialiajam 731-ajam Kvantuno armijos būriui, kuriame buvo kuriami ir išbandomi su gyvais žmonėmis bakteriologiniai ginklai.

Kaip matyti iš buvusių 731 būrio darbuotojų tardymo protokolų, Isii buvo fanatiškai atsidavęs idėjai sukurti veiksmingas bakteriologinio karo vykdymo priemones, ieškojo galimybių padidinti įvairių mikrobų virulentiškumą (užkrečiamumą) ir juos gaminti kiekiais, būtinais bakteriologiniam karui vykdyti. Jis išrado specialią bombą, kuri, jo nuomone, pademonstruotų bakteriologinio ginklo efektyviausio panaudojimo galimybę. Pagrindinis šios bombos bruožas buvo tas, kad ji turėjo keraminį korpusą, užpildytą maro blusomis. Bomba sprogtų 50–100 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus, o tai užtikrintų kuo platesnį teritorijos užkrėtimą.

731 būryje, kaip ir kitame specialiajame 100-ajame būryje, buvo atliekami eksperimentai, kurių metu žmonės buvo užkrečiami ne tik maro bakterijomis, bet ir juodligės, choleros, šiltinės ir kitais mikrobais. Dauguma užsikrėtusiųjų mirė baisiose kančiose. Tie, kurie pasveiko, buvo verčiami pakartotinai dalyvauti eksperimentuose ir galiausiai taip pat buvo nužudyti. Kad pamatytų, kaip infekcija plinta visame kūne, iš gyvų žmonių buvo išpjaunami vidaus organai. Japonijos kariai atliko ir kitus nežmoniškus eksperimentus su žmonėmis, kurie neišvengiamai lėmė jų mirtį.

Remiantis 731 būrio darbuotojų prisiminimais, per visą būrio egzistavimą tarp laboratorijų sienų žuvo apie tris tūkstančius žmonių, su kuriais buvo atlikti žiaurūs eksperimentai. Remiantis kitais skaičiavimais, aukų skaičius gali siekti dešimt tūkstančių. Kaip bandomieji asmenys, be kita ko, ten buvo naudojami sovietų karo belaisviai iš Hogoino koncentracijos stovyklos, kuri priklausė Japonijos žvalgybos tarnyboms ir buvo netoli nuo 731 būrio buvimo vietos.

1940 metų rugsėjo Berlyne Italija, Japonija ir Vokietija pasirašė Trigubą paktą, kuris užtikrino agresyvių valstybių branduolio formavimąsi. 1941 metų balandį Maskvoje sudarytas susitarimas dėl abipusio Maskvos ir Tokijo neutralumo leido sovietų valdžiai kuriam laikui užtikrinti rytinių sienų saugumą, tačiau nepakeitė bendro jėgų derinimo.

Karo metais Japonija išliko hitlerinės Vokietijos sąjungininkė ir neatsisakė karo prieš TSRS plano. Visais savo veiksmais ji sąmoningai pažeidė susitarimus dėl neutralumo ir rengė diversijas.

1945 metų rugpjūčio 8 dieną TSRS, turėdama neginčijamų tokių ginklų paruošimo įrodymų ir atsižvelgdama į sąjungininkų Tokijo ir Berlyno tandemą, paskelbė karą Japonijai. Kitą dieną prasidėjo sovietų kariuomenės Tolimųjų Rytų kampanija, apimanti tris operacijas: strateginę Mandžiūrijos puolimo, Pietų Sachalino puolimo ir Kurilų salų desantinę operaciją.

Tarybų Sąjungos įstojimas į karą ir Kvantungo grupuotės pralaimėjimas nulėmė besąlygišką Japonijos kapituliaciją, kurios aktą Japonijos vyriausybė pasirašė 1945 metų rugsėjo 2 dieną. Tai lėmė Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

Tokijo tribunolas pasmerkė nusikaltimus prieš pasaulį, tačiau, skirtingai nei Niurnbergo tribunolas, nuslėpė Japonijos karių nusikaltimus žmonijai, taip suteikęs galimybę pabėgti daugeliui bakteriologinių ginklų kūrėjų kartu su 731 būrio viršininku generolu leitenantu Siro Isii.

Tik 1949 metų gruodžio 25–30 dienomis įvykęs Chabarovsko teismas leido triumfuoti Niurnbergo principams — nusikaltėliai, tiesiogiai dalyvavę kuriant, tiriant ir naudojant bakteriologinius ginklus, buvo nuteisti.