Šimonytė su profsąjungų ir darbdavių atstovais aptarė pandemijos suvaldymo klausimus

© Sputnik/ Андрей БогдановVyriausybės pastatas
Vyriausybės pastatas - Sputnik Lietuva, 1920, 07.09.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Premjerė pristatė Vyriausybėje svarstomus pasiūlymus nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius nuo koronaviruso darbuotojus arba jiems testuotis už savo pinigus, nemokėti jiems ligos išmokų, jei jie susirgo COVID-19
VILNIUS, rugsėjo 7 — Sputnik. Pirmadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pakvietė Trišalėje taryboje esančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovus aptarti Vyriausybės planuojamus pateikti pasiūlymus dėl COVID-19 pandemijos suvaldymo, rašo Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas".
Lietuvos profesinei sąjungai "Solidarumas", laikinai išvykus pirmininkei, atstovavo generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Vyriausybės rūmuose vykusiame susitikime, kuris truko beveik tris valandas, taip pat dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir viceministras Vytautas Šilinskas.
Šimonytė susitikimo pradžioje pristatė Vyriausybėje svarstomus pasiūlymus nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius nuo koronaviruso darbuotojus arba jiems testuotis už savo pinigus, nemokėti jiems ligos išmokų, jei jie susirgo COVID-19, nes tai, pasak jos, yra nedraudiminis įvykis.
Santaros klinikos - Sputnik Lietuva, 1920, 06.09.2021
Santaros klinikos perspėja apie didėjantį COVID-19 lovų poreikį
Savo ruožtu Garuolis pateikė profsąjungos "Solidarumas" nuomonę dėl koronaviruso suvaldymo priemonių, kuri jau buvo nusiųsta Vyriausybei ir prezidentui prieš mėnesį.
Kaip pažymima, "profsąjunga" kategoriškai nepritaria planams nemokėti ligos išmokos nepasiskiepijusiems asmenims, kurie susirgo COVID-19, ir neapmokėti jiems gydymo išlaidų.
Profesinė sąjunga neprieštarautų, jei reikėtų įvesti karantino apribojimus koncertams ar daliai prekybos įmonių, tačiau nepritaria siūlymams nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus nuo darbo ar versti juos už savo pinigus testuotis, jei jie nori dirbti.

"Profesinės sąjungos ir darbdaviai nori, kad įmonės ir įstaigos veiktų sklandžiai, todėl siekia, kad darbo vietose būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos, o darbuotojai būtų apsaugoti nuo ligų. Nepasiskiepijusių darbuotojų nušalinimo ar nenušalinimo nuo darbo klausimus socialinio dialogo pagalba, atsižvelgdami į darbo ypatybes turėtų spręsti įmonių ir įstaigų darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis ar darbo tarybomis. Jau beveik pusantrų metų įmonės ir įstaigos veikia pandemijos sąlygomis. Per tą laiką darbdaviai ir darbuotojai išmoko saugotis nuo COVID-19. Dalis darbuotojų jau persirgo arba yra paskiepyti nuo COVID-19", — rašoma profsąjungos pranešime.

Jis pažymėjo, kad darbuotojams sunku suprasti, kodėl Danijoje, kurioje sergamumas nuo COVID-19 yra didesnis nei Lietuvoje (800-900 atvejų per dieną), o paskiepytųjų yra tiek pat, kiek Lietuvoje, nuo rugsėjo 13 dienos karantino suvaržymai, skirtingai nei Lietuvoje, yra atšaukiami. Darbuotojai nesupranta, kodėl dabar, kai dauguma Lietuvos gyventojų yra paskiepyti ar persirgę, siūloma dar labiau sugriežtinti karantiną nei prieš metus, kai nebuvo nė vieno paskiepyto nuo koronaviruso.
Taip pat pažymėta, jog suteikus pačios įmonės darbdaviams ir profesinėms sąjungoms ar darbo tarybos galimybę kartu spręsti apsaugos nuo koronaviruso klausimus atsirastų daugiau lankstumo, nes įsigaliojus įstatymui, įpareigojančiam nušalinti nepasiskiepijusį darbuotoją nuo darbo, darbdavys privalės nušalinti darbuotoją nuo darbo, net jei jis dirba tokiomis sąlygomis, kai aplinkinių užkrėsti negali.
Tuo tarpu Šimonytė atsakė, kad Danijoje yra pasiskiepiję 90 %, o Lietuvoje – apie 70 % visų pensininkų. Kai Lietuvoje bus paskiepyta tiek pensininkų, kiek jų buvo paskiepyta Danijoje, Lietuvoje taip pat bus galima sušvelninti karantiną. Pasak jos, susirgę COVID-19 asmenys užima reanimacijos palatas, todėl negalima atlikti operacijas vėžiu ar širdies ligomis sergantiems pacientams. Lovų skaičių ligoninėse galima padidinti, tačiau daugiau gydytojų taip greitai neparuoši.
Anot ministrės pirmininkės, pandemija smukdo šalies ekonomiką.
"Jau atlikta 5 mln. testų. Testai, priklausomai nuo jų rūšies, kainuoja tiek pat kiek skiepai. Ateityje gali tekti atlikti dar daugiau testų. Valstybei pigiau kainuotų žmogų paskiepyti, nei tris -keturis kartus per mėnesį testuoti. COVID-19 paciento gydymas reanimacijoje taip pat labai brangiai kainuoja. Todėl Vyriausybė svarsto pasiūlymą, kad už testus susimokėti turėtų darbuotojas, kuris nenori skiepytis", — rašoma pranešime.
Taip pat Šimonytė pareiškė, kad pernai rudenį dėl rinkimų neįvedus karantino apribojimų vėliau dėl COVID-19 išplitimo reikėjo uždaryti savivaldybes. Tačiau ji nepaaiškino, kodėl dabar, kai daugiau nei pusė gyventojų yra paskiepyti ar persirgę COVID-19, pandemija gali išplisti taip, kaip prieš metus.
Savo ruožtu darbdavių atstovai prisipažino, kad jiems sunku įvertinti Vyriausybės pasiūlymus, nes nėra jų matę. Jiems rūpėjo sužinoti, koks darbas bus laikomas kontaktiniu ar kurios įmonės ir pagal kokius kriterijus bus laikomos gamybinėmis, kaip elgtis su darbuotojais iš trečiųjų šalių, kurie yra pasiskiepiję Europos Sąjungoje nesertifikuotais skiepais nuo COVID-19, skundėsi sunkumais testuojant darbuotojus.
Darbdavių atstovai vieningai atmetė pasiūlymą, kad testus nepasiskiepijusiems darbuotojams turi apmokėti darbdaviai, ir siūlė testavimo laiko neįtraukti į darbo apskaitą ir už jį darbuotojams nemokėti.
Vaizdas į Katedrą, Vilnius - Sputnik Lietuva, 1920, 06.09.2021
"Juodoji" zona auga: kur Lietuvoje blogiausia padėtis su COVID-19
Vis dėlto kai kurie iš jų skundėsi, kad dalis darbuotojų sutiks verčiau nedirbti nei skiepytis, o darbdaviai neteks darbuotojų, kurių šiuo metu trūksta. Vieni siūlė netaikyti darbuotojų nušalinimų nuo darbo, jei įmonėje pasiskiepijo daugiau nei 90 % darbuotojų. Kiti siūlė, kad skiepytojai atvyktų į darbo vietas, nes, kaip parodė patirtis, tokiu atveju darbuotojai daug noriau skiepijasi. Premjerė atsakė, kad tai padaryti nėra sunku. Darbdaviams tereikia apie tai pranešti.
Profesinės sąjungos vieningai pareiškė, kad nepritaria privalomam skiepijimui, testavimui už darbuotojo pinigus ir ligos išmokos nemokėjimui nepasiskiepijusiam darbuotojui, kuris susirgo COVID-19.
Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Rūta Kriščienė, prisipažinusi, kad persirgo COVID-19, siūlė įvesti tik privalomą testavimą, o ne privalomą skiepijimą.
Ji atskleidė, kad yra pastebėta, jog koronavirusu užsikrėtęs pacientas, patekęs į ligoninę, labai paskatina skiepytis jo pažįstamus, kurie iki tol to daryti nenorėjo. Pasak Kriščienės, nevakcinuoti ligoniai yra aukos, kurie neretai netenka dalies plaučių, todėl bausti juos nemokant ligos išmokos yra neproporcinga priemonė.
Vitaminai - Sputnik Lietuva, 1920, 06.09.2021
Gydytojas papasakojo, kas padės reabilituotis po COVID-19
Tuo tarpu Šimonytė pažadėjo pasiūlymus apsvarstyti Vyriausybėje. Tačiau paaiškino, kad norint, jog šiame susitikime aptarti Vyriausybės pasiūlymai būtų įgyvendinti, dar reikia priimti būtinus įstatymus, todėl nuo rugsėjo 13 dienos dabartinė tvarka nesikeičia, o atėję į darbą darbuotojai toliau bus testuojami valstybės lėšomis.
Naujienų srautas
0