Baltijos šalys ir Lenkija susitarė dėl ES kovos su migrantais priemonių

Kaip pažymėta Vilniuje, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija atitinka visos ES interesus, todėl Lietuva ir toliau prašys finansavimo iš Briuselio tvoros statybai

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai ir viceministrai aptarė Lietuvos iniciatyvą keisti Europos Sąjungos (ES) teisės aktus sienos apsaugos, migracijos valdymo ir prieglobsčio srityse, praneša Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

VRM teigimu, ES teisė turi būti pritaikyta prie šių dienų realijų, tokių, kaip, pavyzdžiui, "hibridinė agresija" iš Baltarusijos pusės. Lietuva, Latvija, Lenkija jau yra priėmusios nacionalinės teisės aktų pakeitimus, kurie padėjo suvaldyti neteisėtos migracijos srautus, tačiau Baltijos šalys ir Lenkija sutaria, kad reikia aukštesnio — Europos Sąjungos — lygio sprendimų.

"ES valstybės narės turi teisę apginti nacionalinius interesus ir apsaugoti savo šalies gyventojų saugumą ekstremalios situacijos metu. Tam būtini ir ES lygmens sprendimai, kurie sudarytų teisines prielaidas atliepti iššūkius, kylančius nedemokratiniams režimams instrumentalizuojant migraciją. Šių sprendimų mums reikia jau dabar", — pareiškė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anksčiau Lietuvos valdžia išdėstė konkrečius pasiūlymus, kaip, jos nuomone, reikėtų keisti ES teisinę bazę migracijos klausimais.

Lietuvoje manoma, jog visų pirma būtina sugriežtinti ir pakoreguoti nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo sistemos nepaprastosios situacijos metu, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. Tai yra aktualiausias pasiūlymas dėl migracijos krizės.

Be to, siūloma sutelkti dėmesį į sienų apsaugą, bendrus išorės sienų stebėjimo standartus ir nelegalių atvykėlių prevenciją, o ne į nekontroliuojamo migracijos srauto padarinių sprendimą. Fizinis barjeras turi būti įteisintas kaip sienų apsaugos priemonė ir tam tikslui turėtų būti numatytas adekvatus ES finansavimas.

"Mūsų pagrindinė atsakomybė yra užtikrinti veiksmingą ES išorės sienos apsaugą ir užkirsti kelią neteisėtų migrantų vykimui į kitas ES šalis. Baltijos šalys ir Lenkija nėra neteisėtų migrantų tikslo šalis. Fizinis barjeras yra visos ES interesas, todėl mes ir toliau prašome ES finansinės paramos šiam tikslui", — pasakė ministrė.

Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje jau įrengtas 21 km koncertinos atitvaras. Lietuva planuoja iš viso nutiesti 508 km ilgio fizinį barjerą.

Pastaruoju metu Lietuva, Latvija ir Lenkija pareiškia, kad prie sienos su Baltarusija padaugėjo sulaikomų nelegalių migrantų. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas nebevaržys nelegalių migrantų srautų į ES šalis: dėl Vakarų sankcijų tam "nėra nei pinigų, nei pajėgų". Lietuva pasienyje su Baltarusija pastatė tvorą, naudodama spygliuotą vielą, kad nelegalūs migrantai neperžengtų sienos ir nepatektų į Lietuvos teritoriją.