"Lietuvoje viskas paruošta karinei diktatūrai" — interviu su žmogaus teisių aktyvistu

© Sputnik / Алексей СтефановЛитовский активист Карлис Биланс
Литовский активист Карлис Биланс - Sputnik Lietuva, 1920, 10.09.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Lietuvos žmogaus teisių aktyvistas Karlis Bilanas interviu Sputnik metu pareiškė, kad beveik šimtmečio senumo istorija, kai šalyje buvo sukurta karinė diktatūra, gali pasikartoti Vilniuje
Karlis Bilanas gali būti vadinamas vienu pirmųjų politinių kalinių Lietuvoje. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis vadovavo Šalčininkų kraštui, kuris atsisakė pripažinti respublikos atsiskyrimą nuo TSRS. Regionas, kuriame daugiausia gyveno etniniai lenkai, atsisakė paklusti naujajai vyriausybei, palikdamas savo teritorijoje TSRS įstatymus ir tris oficialias kalbas – lietuvių, lenkų ir rusų.
Už tai 1997 metais Bilanui ir jo kolegoms buvo iškelta baudžiamoji byla. Pirmosios instancijos teismas politiką nubaudė trejų su puse metų laisvės atėmimu, apeliacinis teismas padidino laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Trečiasis teismas bausmę sumažino iki dvejų metų, bausmę atidėdamas. Dėl šios priežasties terminas pasirodė esąs sąlyginis. Tačiau net rizika praleisti keletą metų kalėjime nepalaužė Bilano, ir jis ir toliau dalyvavo įvairiose politinėse ir žmogaus teisių organizacijose.
Interviu Sputnik Karlis Bilanas pasidalino įžvalgomis, kodėl mano, kad šalies valdžia paruošė dirvą karinei diktatūrai sukurti, ar Lietuva turi moralinę teisę neįsileisti pabėgėlių į šalį ir ar Vilniuje vyks mitingas rugsėjo 10 dieną.
Литовский активист-оппозиционер Лауринас Рагельскис - Sputnik Lietuva, 1920, 08.09.2021
"Valdžia Lietuvoje nebepasitiki policija" — išskirtinis interviu su Laurynu Ragelskiu

Visa valdžia kariuomenei

1926 metų gruodį Lietuvoje įvyko karinis perversmas, atvedęs į valdžią Antaną Smetoną, įtvirtinusį autoritarinį režimą. Dabar respublikos valdžia bando apsidrausti, o ekstremalios situacijos atveju jie taip pat pasikliaus kariuomene, įsitikinęs Karlis Bilanas.

"Rugpjūčio 10 dieną mitingo metu Seimas priėmė sprendimą dėl galimybės laisvai įvesti ekstremalią situaciją Lietuvoje, o iš tikrųjų – karo padėtį. Pretekstas buvo situacija su pabėgėliais pasienyje. Bet kam suteikti neribotus įgaliojimus kariuomenei, jei yra pasieniečiai, policija, Valstybės saugumo departamentas? Ar kariuomenė turėtų veikti prieš civilius? Manau, kad valdžia pradėjo pasirengimą karinei diktatūrai įtvirtinti", — sakė žmogaus teisių aktyvistas Karlis Bilanas.

Jis sako, kad rugpjūčio 10 dieną dalyvavo mitinge prie Seimo ir viską matė savo akimis – valdžia visais įmanomais būdais ignoravo žmonių susibūrimą. Iš 141 Seimo nario pas protestuotojus išėjo tik penki ar šeši parlamentarai, kiti pasislėpė už Seimo sienų, o supratę, kad žmonės neišeina, paliko darbo vietą prisidengę policija.
"Reikia gi taip bijoti savo žmonių, kad užuot bendravę, jie prasiveržė pro minią sėdėdami automobiliuose, o policija išvalė kelią ašarinėmis dujomis", — sakė aktyvistas.
Литовский оппозиционный политик Вайдас Жемайтис - Sputnik Lietuva, 1920, 06.09.2021
"Nebijau, bet laukiu, kad manęs ateis" — išskirtinis interviu su Vaidu Žemaičiu
Jis mano, kad valdžia taip nutolo nuo žmonių, jog prarado bet kokį ryšį su jais, ir "reikėjo skubiai apsidrausti".

"Įsivaizduokite — Landsbergių klanas valdo šalį 30 metų, ir staiga jų sukurta imperija susvyravo. Todėl galimybė laisvai įvesti nepaprastąjį režimą jiems yra tikras išsigelbėjimas", — sako Bilanas.

Žmogaus teisių aktyvistas taip pat susirūpinęs, kad Antano Smetonos valdžia buvo pagrįsta nacionalistine sukarinta šaulių organizacija, arba Šaulių sąjunga. Devintojo dešimtmečio pabaigoje sąjunga buvo atgaivinta, o prieš porą metų ji turėjo apie dešimt tūkstančių narių.
"Dabar tikslus skaičius nežinomas, tačiau jų yra daug daugiau. Kas yra Šauliai? Tai civiliai, turintys teisę laikyti ir nešiotis šaulių ginklus. Jie turi karines uniformas ir tokias pat teises kaip ir kariškiai, tai tiesioginės paralelės su kariniu valdymu. Jei kariškiai staiga pasiduos, juos pakeis šauliai, o valdžia atlaikys bet kuriuo atveju", — įsitikinęs žmogaus teisių aktyvistas.

Nebuvo ko lįsti į Iraką

Kvaila kaltinti Baltarusiją dėl migracijos krizės ir kaltę dėl to, kas nutiko, primesti Aleksandrui Lukašenkai, mano Karlis Bilanas.
Ограждения около здания Сейма в Вильнюсе - Sputnik Lietuva, 1920, 09.09.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Lietuvoje pasipiktinta "leisgyvėmis" tvoromis nuo migrantų ir "sienomis" prie Seimo
"Pabėgėlių antplūdis vadinamas hibridiniu karu. Bet kodėl Lietuvos valdžia pamiršo, kad kai 1994 metais Baltarusijoje į valdžią atėjo Lukašenka ir pradėjo aktyviai kovoti su korupcija, Lietuva priėmė visus, kurie bijojo patekti į kalėjimą už šiuos nusikaltimus? Europos humanitarinis universitetas, kuris dešimtmečius rengė Baltarusijos opoziciją Vilniuje? O Svetlanos Tichanovskajos pripažinimas Prezidentūroje ir Seime? Nebent ji oficialiai buvo laimėjusi rinkimus ir būtų buvusi nuversta, bet ne", — sako pasipiktinęs žmogaus teisių aktyvistas.
Visa tai duoda Baltarusijai teisę "nestovėti kaip geležinis skydas pasienyje, saugantis šią labiausiai laisvę mylinčią Europos šalį nuo žmonių, kurie prašo pagalbos iš Europos", — sako jis.
"Aš net stebiuosi Baltarusijos valstybės kantrybe. Būtent valstybės, nes Baltarusija nėra vienas žmogus. Jie ištvėrė labai ilgai. Ir dabar mes daug prarasime", — įsitikinęs Bilanas.
Grįžęs prie pabėgėlių temos jis sako, kad pati Lietuva yra kalta ir atsakinga už žmones, kurie vasarą masiškai kirto sieną ir bando tai padaryti dabar. Juk ne Baltarusijos kariai, priklausantys NATO šalims, įsiveržė į Kosovą, Iraką, Afganistaną, kitas šalis, o būtent Lietuvos.

"Taip, Irake lietuvių nebuvo daug, bet mes palaikėme invaziją į užsienio šalį, mūsų saugumo pajėgų atstovai, nors ir netiesiogiai, dalyvavo Sadamo Huseino nuvertime ir nužudyme. Ir tai yra amoralu — dabar pjudyti šunimis prašančius pagalbos irakiečius, mušti juos lazdomis ir varyti atgal į Baltarusiją. Baltarusiai su šių šalių piliečiais elgiasi žmoniškai — išduoda vizas, leidžia atvykti. Galų gale, tai yra žmonių teisė prašyti pagalbos iš Europos Sąjungos, kuri dalyvavo naikinant jų šalis", — įsitikinęs žmogaus teisių aktyvistas.

Žmonių nebeišgąsdinsi

Rugsėjo 10 dieną Vilniuje numatytas mitingas, anot Karlio Bilano, įvyks bet kuriuo atveju. Vilniaus gyventojai pasiruošę eiti prie Seimo, regionų žmonės taip pat pasiryžę vykti į Vilnių pareikšti nesutikimą su valdžios politika.
Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais - Sputnik Lietuva, 1920, 31.08.2021
Naujas mitingas prie Seimo: ko nori rugsėjo 10-osios mitingo organizatoriai
"Dabar žmones aktyviai gąsdina sulaikymu, grasina uždaryti miestą, net gatvėse tikrinti "galimybių pasus", tačiau jau labai sunku įbauginti žmones. Aktyvistai taip pat ragina nepasiduoti šiems grasinimams ir susirinkti, kaip planuojama, Katedros aikštėje, o toliau – bus matyt. Pagal planą eitynės turėjo vykti Gedimino prospektu iki Seimo, tačiau gali iškilti sunkumų. Tačiau žmonės jau pavargo bijoti, niekas savaime nepasikeis", — sako Karlis Bilanas.
Naujienų srautas
0