Archeologas mėgėjas atrado unikalius 1500 metų senumo aukso lobius

Pasak leidinio, auksas bus eksponuojamas Vejle šių metų vasarį, o vėliau bus gabenamas į Danijos nacionalinį muziejų

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Pradedantysis lobių ieškotojas Ole Ginnerupas Schitzas netyčia savo buvusio bendramokslio vietoje netoli Jellingo (miesto, esančio Jutlandijos pusiasalyje) apylinkėse aptiko vieną didžiausių kada nors Danijoje atrastų aukso lobių, rašo "The Irish Sun".

Pasak laikraščio, jam prireikė vos kelių valandų paieškų. Būtent tiek laiko prireikė, kol jo naujasis metalo detektorius skleidė garsų signalą, sklindantį iš požemio.

Pokalbyje su žurnalistais archeologas mėgėjas sakė, kad tai "tikra sėkmė".

"Danijos plotas yra 43 tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Tačiau nusprendžiau prietaisą išbandyti būtent ten, kur buvo lobis", — įspūdžiais dalijosi jis.

Prietaiso dėka danas rado 22 tauriojo metalo daiktus, sveriančius beveik vieną kilogramą. Tarp vertingiausių artefaktų yra dideli medalionai, dekoruoti skandinavų dievo Odino ir Romos imperatoriaus Konstantino atvaizdais, taip pat kitais stebuklingais simboliais ir runomis.

Į vietą jau atvyko archeologai. Jie mano, kad lobiai po žeme gulėjo apie pusantro tūkstančio metų. Kai kurie daiktai datuojami VI a.

6-ojo amžiaus aukso objektai rasti netoli Dželingo, Danijoje

© Photo : Vejlemuseerne.dk

Pasak ekspertų, aptikti daiktai suteikia neįkainojamos informacijos, kad skandinavų mitologija iš dalies kilo iš romėnų religijos ir meno.

"Čia mes matome skandinavų mitologiją dar kūdikystėje", — sakė Danijos nacionalinio muziejaus mokslininkas ir archeologas Peteris Wangas Petersenas.

Ekspertai mano, kad lobį užkasė to meto lyderis, o ši sritis buvo pagrindinis ekonominis centras, turėjo prekybinių ryšių su buvusia Romos imperija ir buvo suformuota dar gerokai prieš Danijos karalystės atsiradimą vėlesniais amžiais.

"Tik šios paslaptingos visuomenės vadovas galėjo surinkti lobį, panašų į tai, kas buvo rasta čia", — komentavo Madsas Ravnas, Danijos Vejle muziejų archeologijos, tyrimų ir kolekcijų vadovas.

Ekspertai taip pat pateikė dar keletą teorijų apie tai, kaip lobis galėjo atsidurti čia. Jie tiki, kad jis buvo užkastas siekiant apsaugoti aukso dirbinius nuo įsibrovėlių ar paaukoti dievams. 536 metais Islandijoje taip pat įvyko ugnikalnio išsiveržimas, sukėlęs klimato chaosą ir badą Europoje.

Kaip rašo "The Irish Sun", auksas bus eksponuojamas Vejle šių metų vasarį, o vėliau bus gabenamas į Danijos nacionalinį muziejų. Lobių medžiotojui bus mokama procentinė dalis, atsižvelgiant į vietos teisės aktus. Kokia ši suma, nežinoma, nes lobio vertė nebuvo atskleista.