Neteko pasitikėjimo. Kas negerai su didžiosiomis Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis

Apklausos parodė, kad pasitikėjimas žiniasklaida pasiekė visišką dugną. Dėl to kalta ir pati žiniasklaida. Tendencinga žiniasklaida. Tendencinga žiniasklaida tapo sistema

Objektyvios ir patikimos informacijos dar galima rasti. Tačiau, norint atsirinkti, kas yra kas, neužtenka paviršutiniško domėjimosi įvykiais ir komentarais. Reikia tam skirti dėmesio. Nuosekliai stebėti įvykius.

Žmonės neturi laiko. Vienais informacijos šaltiniais jie besąlygiškai pasitiki, kitus atmeta.

Rugpjūčio mėnesį vykusiame mitinge prie Seimo žurnalistai buvo puldinėjami, vejami lauk, vadinami melagiais.

Tendencingos žiniasklaidos, sisteminės žiniasklaidos atstovai buvo nepageidaujami.

Mitinge dirbę žurnalistai guodėsi, kad jiems trukdė dirbti savo darbą. Kaip pasakojo žurnalistai, dirbę tiesiogiai iš Nepriklausomybės aikštėje vykusio mitingo, mitinguotojai jiems negailėjo priekaištų ir kandžių replikų, išvadino melagiais, neatsakinėjo į klausimus, provokavo.

Sisteminė žiniasklaida tapo valdžios elito propagandos institucija. Todėl nereikėtų stebėtis, kad žurnalistai-propagandistai mitinge buvo nepageidaujami.

Paprastų Lietuvos žmonių žiniasklaida formuojasi You Tube, Facebook...

Nesusikalbėjimas, agresija, smurtas yra blogai. Tačiau, manipuliacija informacija, atvira propaganda, taip pat yra blogis.

Linija brėžiama visuomenės informavime. Raudona linija.

Ir ši linija peržengta iš abiejų pusių. Toliau žengiama į atvirą konfrontaciją.

"Smurtas prieš žiniasklaidą — raudona linija, kurios nevalia peržengti", — savo Facebook laiko juostoje teigė kultūros ministras Simonas Kairys, komentuodamas mitingo prie Seimo metu susirinkusiųjų smurtą, panaudotą prieš žurnalistus.

Ministras taip pat priminė Lietuvos žiniasklaidos atstovų išplatintą viešą pareiškimą, kuris pasmerkė smurtą prieš mitinge dirbusius žiniasklaidos atstovus ir pakvietė Lietuvos policiją atkreipti dėmesį į žurnalistų saugumą.

Pranešime buvo teigiama, kad žurnalistai buvo stumdomi, jiems buvo dengiamos kameros, gadinama darbo įranga, jie buvo vadinami "žiurkėmis" ir kitais necenzūriniais žodžiais. Į žiniasklaidos atstovus per riaušes skriejo buteliai, akmenys.

"Palaikau ir dėkoju žurnalistams, kad jie net ir tokiomis sąlygomis objektyviai ir nešališkai informavo visuomenę apie vykstančius įvykius. Žiniasklaida — tai priešakinė, raudonoji demokratijos linija, o jos neapsaugojus, neįmanoma apsaugoti ir šalies demokratijos", — sakė Kairys.

Ministras paminėjo objektyvumą ir nešališkumą. Bet ypač pastarąjį dešimtmetį žiniasklaida pradėjo klupinėti ties raudonąja objektyvumo ir nešališkumo linija. Žiniasklaida vis dažniau tapdavo ginklu susidorojant su politiniais oponentais. Dar blogiau — manipuliavimo visuomenės sąmone priemone.

Agresyvų elgesį prieš žiniasklaidos atstovus pasmerkė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

"Tai man yra visiškai nepriimtina. Ir tai, tikiuosi, yra nepriimtina visai laisvai demokratinei visuomenei, kuri vertina žiniasklaidą bei jos indėlį tokią visuomenę kuriant", — teigiama premjerės pranešime.

Reikia sutikti su tokiais Ingridos Šimonytės vertinimais. Ir priminti, kad prieš 30 metų Lietuvos žiniasklaida buvo pasitikėjimo reitingų viršūnėje.

Ne visiems tada tai patiko. Būtent tada faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis į apyvartą metė Lietuvos žiniasklaidą apibūdinančius naujadarus — "žiniaklaida", "purvasklaida"...

Ir dalis žiniasklaidos pasirinko stipriojo pusę. Pasirinko patarnauti ir aptarnauti Lietuvos politinį elitą. Ne veltui. Už valstybinių ir politinių institucijų viešinimo projektų pinigus. Valstybinius apdovanojimus. Kitas malones. Už politikus remiančių verslo subjektų reklamos pinigus. Už pačių politikų pinigus kuriant jų teigiamą įvaizdį. Arba už jų priešininkų reputacijos žlugdymą. Apmokėjimo schemų ne viena ir ne dvi. Dėl to buvo net iškeltos politinės korupcijos bylos.

Mėgstama sakyti, kad žiniasklaida — ketvirtoji valdžia. Lietuvoje prieš 30 metų tai tapo aksioma. Ilgainiui atsirado ir kitas palyginimas. Su seniausia profesija — prostitucija.

Nuostabą kelia tai, kad patys žurnalistai nustebo dėl agresijos jų atžvilgiu.

Gal tai juos pažadins ir paskatins nebeplaukti paviršiumi, nepasikliauti institucijų bei jų atstovų paruoštais pranešimais spaudai. Viešųjų ryšių specialistų paruoštomis politinio marketingo schemomis. Paskatins žvelgti giliau į politikų įtaigas bei viliones. Žinoma, tam reikia drąsos ir kompetencijos. Ne tik tikro ar tariamo patriotizmo lozungų priedangos.

Ryškiausiai žiniasklaidos nuopuolį iliustravo LRT eteryje gegužės 17 dieną paskelbtas tyrimas pavadinimu "Už šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų — anti NATO mitingų šleifas, pronacistinės organizacijos ir ryšiai su VSD ataskaitose minimais asmenimis".

Dėl šio LRT tyrimo Centro partijos-Tautininkai, pirmininkas N. Puteikis, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos, pirmininkas S. Gorodeckis, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, buvęs Seimo narys, G. Songaila, kreipėsi į LRT Tarybą, generalinę direktorę ir etikos inspektorę reikalaudami paneigti LRT eteryje paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją. Centro partija-Tautininkai taip pat kreipėsi į prokuratūrą.

Tyrimą Puteikis, Gorodeckis, Songaila įvertino kaip LRT eteryje įvykdytą dezinfomacinę ataką ir manipuliacinį išpuolį prieš taikiame ir teisėtame protesto mitinge, "Didžiajame šeimos gynimo marše" dalyvavusius Lietuvos žmones.

Jų manymu, LRT tyčia į vieną vietą suplakė niekaip tarpusavyje nesusijusius žmones, organizacijas, mitingus, nes sąmoningai siekė sumenkinti ir sukompromituoti gegužės mėnesį vykusio "Didžiojo šeimos gynimo maršo" organizatorius, rėmėjus ir dalyvius.

"Vertiname tai, kaip nacionalinio transliuotojo eteryje surengtą dezinformacinę ataką prieš taikiame ir teisėtame mitinge dalyvavusius Lietuvos žmones. Aiškiai matome, kad pagrindinis šio LRT "tyrimo" siekis buvo parodyti "Didįjį šeimos gynimo maršą" kaip kažkokį antivalstybinį veiksmą, kurį neva organizavo ir jame dalyvavo Lietuvos priešai. Tai yra melas, manipuliacijos ir dezinformacija. Reikalaujame, kad LRT nedelsiant viešai paskelbtų šį mūsų pareiškimą ir paneigtų savo paskleistas melagienas", — sakė Naglis Puteikis.

Iki šiol LRT savo tyrimo nepaneigė. Ir neatsiprašė. O žmonių ir organizacijų, "keliančių" grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šiame tyrime paminėtos kelios dešimtys. Su valdžios tyliu pritarimu bei skatinimu, su sisteminės žiniasklaidos pagalba, vidaus "priešų" vis daugėja su kiekviena diena. Per rugsėjo 10 dienos mitingą jų priskaičiuos jau tūkstančiais. Ir jų daugėja visomis progresijomis.

Simptomiška ir net simboliška, kad praėjus vos kelioms dienoms po mitingo ir riaušių prie Seimo, žiniasklaida pranešė, kad pasitikėjimas žiniasklaida dabar — žemiausias per 23 metus.

Laikraščio "Lietuvos rytas" užsakymu bendrovės "Vilmorus" atlikta apklausa fiksavo žemiausią pasitikėjimą Lietuvos žiniasklaida nuo pat 1998 metų.

Dabar žiniasklaida pasitiki tik 24,8 proc. apklaustųjų.

"To niekad nėra buvę. Čia yra žemiausias rezultatas per visą laikotarpį", — sakė "Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys.

Pasak jo, tai gali būti susiję su manymu, jog vertinant pastarųjų mėnesių įvykius — migrantų krizės valdymą, skiepijimo politiką — žiniasklaida yra valdančiųjų pusėje.

Apklausa taip pat parodė, kad labiausiai Lietuvos žmonės nepasitiki partijomis — jomis nepasitiki 57,7 proc. apklaustųjų, Seimu — 56,9 proc., Vyriausybe — 42,1 proc. respondentų.

Toliau rikiuojasi žiniasklaida, o po jos — teismai, jais nepasitiki 29,6 proc. apklaustųjų.

Kokie bus apklausos duomenys po rugsėjo 10 dieną surengto mitingo, nesunku nuspėti. Pasitikėjimas valdžia nepadidės. Taip pat nepadidės pasitikėjimas ir valdžiai tarnaujančia sistemine žiniasklaida. Tai viena sistema.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.