Lietuva atjungia Baltijos šalis nuo BelAE elektros

Lietuva vienašališkai mažina elektros tinklų prie sienos su Baltarusija pajėgumus. Pasitelkusi šį abejotiną instrumentą, šalies valdžia bando blokuoti "nesaugią" Baltarusijos atominę elektrinę

Šiaip šios užduoties įgyvendinti nepavyks, tačiau Lietuvos valdžia rizikuoja įsivelti į rimtą konfliktą su Latvija, Estija ir savo gyventojais, rašo portalo RuBaltic.ru autorius Aleksejus Iljaševičius.

"Latvija nebepaskirstys tų pačių mūsų pajėgumų, kuriuos turime šiandien, savo jungtyje, taip padidindama komercinę prekybą. [...] Šios prekybos apimtis turėtų būti sumažinta iki maždaug tokios apimties, kokia šiandien yra techniškai prieinama prekybai tarp Rusijos ir Latvijos – apie 320 megavatų", – sakė Lietuvos energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkas Renatas Pocius.

Kaip šiuos teiginius suprasti? Tikriausiai tai gali iššifruoti tik siauro profilio specialistai, ir net tai nėra faktas, sako straipsnio autorius. Lietuvos BelAE boikoto istorija yra tokia sudėtinga, kad patys Baltijos šalių atstovai vargu ar gali atsakyti į klausimą, ko jie siekia.

Viena vertus, pasak Iljaševičiaus, jie pareiškia, kad neįmanoma surengti visaverčio BelAE boikoto iki tol, kol Baltijos šalys išeis iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija–Rusija–Estija–Lietuva–Latvija). Kita vertus, Lietuvoje vis dar galioja vadinamasis "antiAstravo" įstatymas, draudžiantis pirkti elektrą iš šalių, kurios eksploatuoja "nesaugias" atomines elektrines.

"Viena aišku: po "atominės pabaisos" paleidimo Astrave Lietuva turėjo nustoti importuoti elektros energiją iš Baltarusijos. Taip sako respublikos Seimo priimtas įstatymas. Bet fizinis "nesaugių" elektronų srautas pernai nesustojo – lietuviai iki šiol gauna baltarusišką elektros energiją, tik dabar tai daro per Latvijos biržą. Atitinkamai dėl visko "kalti" latviai. Jie verčia Lietuvą pirkti BelAE produktus!" – sako Iljaševičius.

Jo teigimu, jau keletą mėnesių Vilnius, Ryga ir Talinas bando sudaryti naują susitarimą dėl prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis. Derybos vyko vangiai (latviai ir estai nesiryžo atsisakyti importuoti elektros iš Baltarusijos). Lietuva apkaltino savo kaimynus, kad jie yra "akli" BelAE atžvilgiu, tuo tarpu pastarieji paaiškino, kad, priešingai, jie pritarė Ingridos Šimonytės vyriausybei.

"Mes nuėjome gana toli, kad sutiktume Lietuvą pusiaukelėje, kad apribotume Baltarusijos elektros srautą į mūsų rinką. Esame pasirengę eiti dar toliau, tačiau kyla klausimas, kur slypi ši linija, nes Rusija gali prarasti susidomėjimą [parduoti elektros energiją Baltijos šalims], tada linijos gali būti nutrauktos", – sakė Estijos ekonomikos ir ryšių ministras Tavis Asas (Taavi Aas).

"Kad ir kaip būtų, šalims nepavyko pasiekti abipusiškai naudingo sutarimo. Lietuva pasirinko vienašališkai patvirtinti taisykles, ribojančias Baltarusijos elektros tiekimą Baltijos šalių energetikos rinkai. Nors vis dar nekalbama apie visišką importo draudimą – jis tiesiog "nukerpamas" nuo 1250 iki 400 MW", – rašo Iljaševičius.

Atitinkamą sprendimą Lietuvos elektros tinklų operatorius "Litgrid" priėmė dar šių metų liepą, tačiau panaudojo jį kaip "kozirį" prieš Lietuvą ir Latviją.

Autoriaus teigimu, idėja pasirodė esanti beprasmė.

"Šis vienašalis sprendimas reiškia, kad Lietuvos-Baltarusijos ruože susigrąžinti pajėgumai yra techniniai pajėgumai, užtikrinantys patikimą ir saugų sistemos veikimą. Tai čia turbūt vienas esminių klausimų, nes Latvijoje ir Estijoje jie iškėlė klausimą, ar mūsų metodika užtikrins saugų ir patikimą elektros tiekimą", – pastebi Pocius.

Jo pareiškimas kelia daug klausimų. Pirma, kodėl jis kalba apie techninių pajėgumų atkūrimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje? Nėra ko atkurti, nes lietuviai negalvojo jo blokuoti (arba tiesiog nenorėjo, numatydami rimtas problemas energetikos sektoriuje). Antra, kaip "nesaugi" Baltarusijos elektra gali užtikrinti "patikimą ir saugų sistemos veikimą"? Tai yra nesąmonė, kuri prieštarauja pačiai prieš Astravo AE nukreiptų teisės aktų esmei.

Galiausiai, kodėl Lietuva priima šį sprendimą nederindama jo su Latvija ir Estija? Prieš metus valdantieji konservatoriai sukūrė iliuziją, kad viskas bus kitaip. Tada jie buvo opozicijoje ir kritikavo Energetikos ministerijos vadovą Žygimantą Vaičiūną dėl nesugebėjimo (ar nenoro) ginti šalies interesus derybose su Ryga ir Talinu.

Respublikoje vyko Seimo rinkimai, į valdžią grįžo "landsbergistai", naujuoju ministru tapo Dainius Kreivys. Atrodytų, kad jo žvaigždžių valanda atėjo: puiki proga parodyti, kaip elgtis su BelAE! Bet tarpiniai Kreivio darbo rezultatai buvo dar labiau apgailėtini. Bent jau Vaičiūnui pavyko su Latvija ir Estija suderinti bent kai kuriuos klausimus. O konservatoriai vienašališkai priėmė sprendimą, kuris atjungia Baltijos šalis nuo Baltarusijos elektros, apibendrina Iljaševičius.

"Landsbergis vyresnysis gali būti patenkintas: jo politinė filosofija Lietuvoje klesti. Vilnius pats bando nustatyti bendras prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis taisykles, nė kiek nepasiduodamas kaimynų nuomonei. Kartu akivaizdu, kad tai nepadės išspręsti BelAE problemos: pigi baltarusiška elektra tekėjo ir teka į Baltijos šalis. Ši žinia Minsko nenustebino. Greičiau priešingai." – sako straipsnio autorius.

"Priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, daro įtaką prekybai elektros energija su trečiosiomis šalimis, – sakė Baltarusijos energetikos ministerija. – Lietuva ne kartą pranešė apie savo ketinimus apriboti komercinį elektros tiekimą per tarpvalstybines perdavimo linijas su Baltarusija, todėl buvo tikimasi tokio sprendimo".

Tačiau, pasak Iljaševičiaus, Lukašenkos komanda dar nėra gavusi oficialių pranešimų iš Lietuvos reguliavimo institucijos. Ir ne faktas, kad gaus: ne visi Lietuvos valdžios pareiškimai atsispindi realiame gyvenime. Jei Vilnius bus ryžtingas, jis susidurs su rimtomis problemomis tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.

"Nepamirškite, kad Baltijos šalyse (kaip ir visoje ES) elektros kainos auga spartesniu tempu. Dėl mažų dujų atsargų požeminėse saugyklose šildymo sezonas žada rimtų problemų Europos šalims (taip pat pažymime, kad tuo metu, kai buvo paskelbtas straipsnis, dujų kaina Europoje siekė 960 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų). Ir kaip tik šiuo momentu – šalto sezono išvakarėse – Lietuva staiga nusprendžia apriboti Baltarusijos elektros importą. Kaip Latvija ir Estija turėtų į tai reaguoti?" – klausia straipsnio autorius.

Bet pirmiausia Lietuvos valdžia pakenks savo gyventojams ir pramonės įmonėms, kurios yra kritiškai priklausomos nuo importuojamos elektros (šalis neturi pakankamai pajėgumų). Atrodo, kad tai šaliai tampa gera tradicija, apibendrina Aleksejus Iljaševičius.