Bilotaitė: Lietuva ir Lenkija kartu sieks ES sprendimų dėl migracijos politikos

Pasak VRM vadovės, strateginė partnerystė su Lenkija yra itin svarbi Lietuvai, ypač kai abi šalys turėjo per trumpą laikotarpį mobilizuoti visas savo pajėgas ir skirti jas valstybių sienoms apsaugoti

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Varšuvoje susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministru Mariuszu Kamińskiu ir viceministru (sekretoriumi) Bartoszu Grodeckiu. Apie tai praneša VRM spaudos tarnyba.

Dvišalio susitikimo metu buvo aptarta neteisėta migracija, su kuria susiduria abi šalys, o daugiausiai dėmesio buvo skirta būtiniems Europos Sąjungos migracijos politikos pokyčiams aptarti.

"Europos Sąjungai reikia nedelsiant siekti migracijos politikos pokyčių. Mūsų priešininkai prieš abi valstybes naudoja tas pačias priemones, tad turime būti visuomet pasiruošę, o surėmę pečius atremsime ir šią ataką. Būtini greiti sprendimai, kurie suteiks valstybėms narėms priemones kovoje su neteisėta migracija ir hibridinėmis atakomis", – teigė vidaus reikalų ministrė.

Pasak Bilotatitės, nuolatinis strateginės partnerystės ir dialogo puoselėjimas su Lenkija yra itin svarbus Lietuvai – ypač šių dienų įvykių kontekste, kai abi šalys turėjo per trumpą laikotarpį mobilizuoti visas savo pajėgas ir skirti jas valstybių sienoms apsaugoti.

Pranešama, kad situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje šiuo metu yra stabilizuota. Apgręžimo politikos dėka į šalį nebuvo įleista daugiau kaip 2 500 asmenų, tačiau spaudimas iš Baltarusijos nemažėja. Pasak Lietuvos, bandoma organizuoti naujus neteisėtos migracijos kelius, pasinaudojant krize Afganistane.

Lenkijos ministras Mariusz Kamiński pažymėjo, kad Lenkija taiko panašias priemones kovodami su neteisėta migracija, kaip ir Lietuva. Lenkijoje taip pat ketinama priimti įstatymų pakeitimus siekiant veiksmingesnio migracijos valdymo.

"Baltarusijos režimas ieško naujų kelių neteisėtai migracijai, tačiau neketinama trauktis, būtina daryti viską, kad ne tik Lenkijos ir Lietuvos, bet ir ES išorės sienos būtų apsaugotos. Lenkija palaikys Lietuvą dėl siekio gauti finansinę paramą fizinio barjero įrengimui", — teigiama pranešime.

Bilotaitė pažymėjo, kad Lietuva parengė ir visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms bei Šengeno asocijuotoms šalims išplatino pasiūlymus, siekdama pradėti diskusiją ir suburti palaikančių šalių grupę. Pasak VRM, būtina sustiprinti sienos apsaugą, o fizinis barjeras turi būti suprantamas kaip viena iš būtinųjų priemonių, taip pat reikia nustatyti aiškias prieglobsčio prašymo taisykles, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų prieglobsčio sistema. ES teisėje turėtų būti numatyti tam tikri saugikliai, sudarantys galimybes prireikus veikti greitai ir ginti tiek savo nacionalinį, tiek visos ES saugumą.

Lietuva šiuos pasiūlymus jau aptarė su Latvija, Estija bei Lenkija reguliarių susitikimų metu. Palaikymą ir pagalbą Baltijos šalims bei Lenkijai savo metiniame pranešime išsakė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigdama, kad ES ieškos naujų būdų, kaip reaguoti į hibridinės agresijos apraiškas ir užtikrinti bendrą išorės sienų apsaugą.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuva, Latvija ir Lenkija vis dažniau praneša apie padidėjusį nelegalių migrantų, kuriuos pasienyje su Baltarusija sulaiko pasieniečiai, skaičių. Vakarų politikai tai vertina kaip Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos "hibridinę ataką". Tačiau Minskas pareiškė, kad deramai užtikrina sienos apsaugą.