Užsieniečiai neatvažiuoja: vežėjai skundžiasi dėl nepanaudotų mokamų kvotų

Nuo gegužės transporto įmonės už daugiau nei 11 tūkst. kvotų sumokėjo apie 1,4 mln. eurų, tačiau jie buvo išleisti tuščiai, nes darbo vietos nebuvo užimtos

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Didžioji dalis transporto ir logistikos įmonėms suteiktų leidimų įdarbinti vairuotojais užsieniečius lieka nepanaudoti dėl pernelyg sudėtingų įdarbinimo procedūrų Lietuvoje, o įmonės ir toliau patiria sunkumų. Apie tai praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija "Linava".

Užimtumo tarnybos duomenimis, per vasarą transporto ir logistikos įmonėms buvo suteikti 11 754 leidimai dirbti vilkikų vairuotojais piliečiams ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių.

"Linava" primena, kad gegužę pasibaigus metiniam kvotų limitui, kai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neskyrė papildomai prašomų 15 tūkst. kvotų, darbdaviai turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, norėdami įdarbinti vairuotojais užsieniečius.

Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tuomet darbdaviai turi sumokėti nustatytą valstybės rinkliavą – 121 eurą už vieną leidimą atvykti dirbti į Lietuvą piliečiui iš trečiųjų šalių.

"Taip nemokamos kvotos nuo gegužės tapo mokamomis. Visgi didžiausia problema yra tai, kad tokia kvotų sistema – neveiksminga. Labai dažnai nutinka taip, kad darbdaviai būna palikti ant ledo ir nesulaukia darbuotojų, atvykstant iš svetur, nors jau būna sumokėję už leidimus atvykti jiems dirti į Lietuvą. Dėl pernelyg sudėtingų įdarbinimo procedūrų mūsų šalyje ir kol baigiami tvarkyti formalumai, užsienio šalių piliečiai susiranda darbus kitų šalių įmonėse, kur įdarbinimo procedūros paprastesnės ir greitesnės", – sako Buivydas.

Tokiais atvejais, pasak asociacijos prezidiumo nario, bendrovės "Jotvainis" direktoriaus Romo Vosyliaus, įmonių sumokėti pinigai šiai valstybės rinkliavai už mokamas kvotas lieka valstybės biudžete, nes verslui jie negrąžinami.

"Smulkiesiems ir mažiesiems transporto rinkos dalyviams tai yra itin skausminga, nes jie skaičiuoja kiekvieną eurą, norėdami išgyventi. Sumokėti pinigai už kvotą lieka valstybei, darbo vieta ir toliau tuščia, o Lietuvoje norinčiųjų dirti tolimųjų reisų vilkikų vairuotojais – vos vienas kitas. Dėl to stoja daugelio mažųjų vežėjų veiklos, stringa pristatymai, jie turi mokėti baudas ir delspinigius klientams dėl vėluojančių krovinių, o kai kurie klientai išvis nutraukia sutartis", – sako Vosylius.

Asociacijos skaičiavimais, nuo gegužės iki dabar transporto įmonės Užimtumo tarnybai už 11 754 kvotas sumokėjo 1,410 mln. eurų. Dalį šių lėšų verslas išleido be pagrindo, nes darbo vietos liko neužimtos dėl pernelyg sudėtingų įdarbinimo procedūrų.

Dėl nepalankių sąlygų transporto verslui vis daugiau didžiųjų vežėjų veiklas perkelia į užsienio šalis. Lenkijoje yra beveik 500 Lietuvos transporto kompanijų, kurios šioje šalyje jau vykdo veiklą arba kuriasi. Šioje šalyje jau registruota 4 500 vilkikų, kas sudaro apie 11-12 tūkst. darbo vietų.