Išmokos dėl patirtų nuostolių ūkininkams šiemet augo penkis kartus

Draudimo bendrovė šiemet užfiksavo 55 įvykius, susijusius su pasėlių draudimu – žaloms atlyginti išmokėta per 150 tūkst. eurų, o rezervuota dar 50 tūkst. eurų

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Šylantis klimatas ir drauge su juo kur kas dažniau pasireiškiantys permainingi orai kasmet sukelia vis daugiau nuostolių Lietuvos ūkininkams, rašo draudimo bendrovės BTA spaudos tarnyba.

Šiemet jų pasėlius niokojo stichinės sausros ir ne kartą kilusios audros bei liūtys su kruša.

Pasak draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojo Deivido Juodžio, nuo audrų ir liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos.

"Po karštų orų atslinkusios liūtys su smarkiu vėju ir kruša šią vasarą išdaužė bei išguldė nemažai pasėlių visoje Lietuvoje. Nors nuo audrų kentėjo praktiškai visos grūdinės kultūros, daugiausia žalos padaryta kviečiams, rapsams ir pupoms. Bendrovėje didžiausią žalą fiksavome, kai audra išguldė žieminių rapsų ir kviečių lauką – nuostoliai įvertinti 20 tūkst. eurų", – sakė Juodis.

Draudimo bendrovė BTA šiemet užfiksavo 55 įvykius, susijusius su pasėlių draudimu – žaloms atlyginti išmokėta per 150 tūkst. eurų, o rezervuota dar 50 tūkst. eurų.

"Lietuvoje pasėlių draudimas sulaukia vis didesnio ūkininkų susidomėjimo, juo labiau, kad augalininkystė yra laikoma viena rizikingiausių ūkio šakų. Šiemet vien per pavasario sėją sudarėme apie 20 proc. daugiau pasėlių draudimo sutarčių nei pernai per visus metus ir jau dabar matome, kad ūkininkams skirtos draudimo išmokos viršys praėjusių metų išmokėtą sumą beveik penkis kartus. Augančią išmokų sumą lemia ne tik didėjantys draudžiamų pasėlių plotai, bet ir gausiai patiriamos žalos", – teigė Juodis.

Be audrų ir liūčių į pasėlius taikosi ir laukiniai gyvūnai – šernai, stirnos, gervės. Sausros didina gaisrų pavojų – draudimo bendrovė šiemet užfiksavo atvejį, kai nuimant derlių užsiliepsnojo sugedęs kombainas, ugnis nuo žemės ūkio technikos persimetė į žieminių rugių pasėlį.

Drausti pasėlius ir mažinti galimus nuostolius šalies ūkininkai yra skatinami finansinėmis priemonėmis, iki 70 proc. draudimo įmokų kompensuojama iš Europos Sąjungos lėšų, o iki 50 proc. – iš valstybės biudžeto.