"Išlėks per kaminą": lenkai "atsisakė" rusiškų dujų

Lenkija neketina atnaujinti sutarties su "Gazprom" — jie apsieis be rusiškų dujų

Varšuva degalus iš Norvegijos planuoja gauti per "Baltic Pipe". Tačiau neaišku, kaip jį užpildyti: Lenkijos "PGNiG" nerado pakankamai išteklių. Norvegijos indėliai išeikvojami. Dėl to teks pirkti europietiškas žaliavas (o iš tikrųjų rusiškas, kurios eis per "Nord Stream-2"), bet daug brangiau, rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.

Baltijos kelias

Lenkija daug metų, jei ne dešimtmečius žadėjo atsisakyti rusiškų dujų. Varšuvoje dienos buvo skaičiuojamos vasarą. Tačiau "Baltic Pipe", per kurį dujos iš Norvegijos pateks į Lenkiją ir Daniją, statybai sutrukdė aplinkosaugininkai. Birželio mėnesį Kopenhaga panaikino leidimus.

Tačiau aplinkos ir tam tikrų gyvūnų rūšių apsaugos problemos buvo pašalintos. Dabar, kai projektas yra beveik 70 procentų paruoštas ir pasiektas namų ruožas, Varšuva atsikvėpė. Strateginės energetikos infrastruktūros komisaras Piotras Naimskis sakė, kad Lenkijos vyriausybė nustos bendradarbiauti su "Gazprom". Varšuva tikisi, kad "Baltic Pipe" pradės veikti kitų metų spalio 1 dieną, o praėjus vos trims mėnesiams, gruodžio 31 dieną, baigiasi ilgalaikė "PGNiG" sutartis su Rusijos dujų monopolija.

Naimskis patikino, kad Lenkijos ekonomika gaus viską, ko reikia, ir reikiamu kiekiu be Rusijos.

Tiekimai auga

Praėjusi šalta žiema privertė Europą gerokai padidinti "mėlynojo kuro" pirkimą. Pernai ES importavo 326 milijardus kubinių metrų dujų. Dabar, kai požeminės saugyklos yra pustuštės, o kainos neregėtai didelės, rusiškų žaliavų paklausa tik didėja. "Gazprom" tęsia tiekimą tokiu lygiu, kuris yra artimas rekordui. Eksportas į NVS nepriklausančias šalis, palyginti su 2020 metais, padidėjo 17,4 % — iki 138,6 mlrd. Į Turkiją — du su puse karto, į Vokietiją — trečdaliu, į Italiją — 15 proc., į Graikiją — 12,8 proc., į Lenkiją —11,4 proc.

Lenkai nėra patenkinti tokia padėtimi. Lenkija ir Danija prieš keletą metų pasirašė memorandumą dėl alternatyvaus projekto, kurio vertė yra apie 1,7 mlrd. eurų. Pusę investicijų prisiima Lenkijos dujų operatorius "Gaz-System". Varšuvai "Baltic Pipe" yra iš esmės svarbus — tiek politiškai, tiek ekonomiškai.

Kur gauti

Lenkija per metus sunaudoja 20–21 milijardą kubinių metrų dujų. Maždaug penki milijardai yra jų pačių produkcija. Dar apie penkis buvo skirta Svinouiscio SGD terminalui (kol kas išnaudojama tik 20 %). Dabartinė "Gazprom" ir "PGNiG" sutartis, pasirašyta 1996 metų rugsėjo 25 dieną, garantuoja dar 9,8 mlrd. "Jamal-Europa" dujotiekiu.

Pagal planą "Baltic Pipe" turėtų visiškai pakeisti rusišką. Tačiau dujotiekis tiekia tik 33 % — 3,5 milijardo kubinių metrų per metus. Daugiau "PGNiG" nerado. Ir vargu ar suras. Pirma, Norvegija neturi žaliavų pertekliaus: Šiaurės jūros telkiniai išeikvoti. 2018 metais gavyba sumažėjo dviem procentais, 2019 metais — šešiais. Šalis tikisi grįžti prie ankstesnių rodiklių iki 2024 m. — dėl telkinių Barenco jūroje.

Tačiau kol kas antra pagal dydį dujų eksportuotoja į Europą po Rusijos nuolat mažina tiekimą. 2020 metais Norvegijos eksportas į ES sumažėjo 6,3 proc.

"Norint užpildyti "Baltic Pipe", būtina greitai padidinti gamybą, o tai nerealu, nes kalbame apie telkinius prie Norvegijos krantų: darbas jūros dugne visada yra sunkesnis nei krante", — sako Leonidas Chazanovas, nepriklausomas pramonės ekspertas. Pasak jo, "PGNiG" planai įsigyti dujų projektus Norvegijoje (ar jų akcijas) neatlaiko jokios kritikos, nes vargu ar jie sugebės pagaminti daugiau nei pusantro milijardo kubinių metrų per metus.

"Ir neaišku, kas tiksliai Norvegijoje pumpuos gamtines dujas į "Baltic Pipe", kuris iš tikrųjų yra prijungtas prie "Europipe II", siunčiančio kurą į Vokietiją", — priduria Chazanovas.

Vėl į Rusiją

Dėl to, kaip paaiškina Nacionalinio energetinio saugumo fondo direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Grivačas, norint užpildyti dujotiekį, būtina pašalinti tūrį iš esamų vamzdynų, kuriais Norvegijos dujos patenka į Vokietiją, Prancūziją, Belgiją ir Didžiąją Britaniją. Ir kompensuoti iš kitų šaltinių, tarp jų, tikriausiai, iš Rusijos. Ir už visa tai sumokės Varšuva.

Lenkai galėjo tikėtis suskystintų gamtinių dujų. Tačiau tai yra daug brangiau ir netenkins augančių energetikos pramonės poreikių. 2018 metų spalį Lenkija pasirašė 20 metų sutartį su "American Venture Global LNG" dėl dviejų milijonų tonų SGD per metus. Atsižvelgiant į transporto išlaidas, mokesčius, dujofikavimą ir kitus dalykus, net iki 2023 metų, žaliavos iš JAV kainuos mažiausiai 100 USD daugiau nei Rusijos.

Anot Chazanovo, Varšuva turi tik dvi galimybes: arba nusipirkti brangių SGD JAV, Katare ar kitoje šalyje (pavyzdžiui, iš Rusijos "Novatek"), arba pirkti "mėlynąjį kurą" Vokietijoje. Tai iš tikrųjų yra iš abiejų Rusijos "Nord Stream". Todėl greičiausiai reikės dar kartą derėtis su "Gazprom".