Mokslininkai praneša apie rekordinį ledo tirpsmą Arktyje

Pasak jų, ženkliai sumažėjus ledo srautui iš Arkties į kitus baseinus, šis procesas gali paspartėti, o tai sukelia didelius potvynius ir jūros floros bei faunos rūšinės sudėties pokyčius

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Arkties ledo lygis per pastaruosius dvejus metus pasiekė rekordines žemumas. Apie tai rašoma tarptautinės programos "Copernicus Ocean" metinėje ataskaitoje. Ataskaita, kurią parengė 120 mokslininkų iš daugiau nei 30 Europos institucijų, yra paskelbta "Journal of Operational Oceanography".

Ataskaitoje pažymima, kad per pastarąjį dešimtmetį Arkties ledo lygis, palyginti su 1979 metais, sumažėjo 13 proc., o vidutinis ledo storis Barenco jūroje sumažėjo 90 proc.

Ekspertų teigimu, Arkties vandenyno atšilimas dabar sudaro apie keturis procentus viso pasaulinio vandenyno atšilimo. Pasak mokslininkų, smarkiai sumažėjus ledo srautui iš Arkties į kitus baseinus, šis procesas gali paspartėti, o tai sukelia didelius potvynius ir jūros floros bei faunos rūšinės sudėties pokyčius.

Kaip pavyzdį ataskaitos autoriai nurodo rekordinius potvynius Venecijoje 2019 metais, Šiaurės jūroje pasireiškusį itin didelį kintamumą, sumažėjusią daugelio komercinių vandens gyvūnų rūšių — plekšnių, europinių omarų, jūrinių ešerių, valgomųjų krabų — gausą.

"Klimato kaita, tarša ir per didelis jūrų išteklių naudojimas daro precedento neturintį spaudimą vandenynui ir reikalauja skubių tvarių valdymo ir prisitaikymo priemonių poreikio", — pranešime spaudai sakė Karina von Schuckmann, ataskaitos ekspertų grupės pirmininkė.

Ataskaitos autoriai pabrėžia precedento neturintį klimato kaitos poveikį vandenynui. Nuo 1993 iki 2019 metų vidutinė pasaulio temperatūra pakilo 0,015 laipsnio per metus. Situacijos pablogėjimas buvo pastebėtas ir kitais parametrais. Pavyzdžiui, deguonies kiekis Juodosios jūros vandenyse nuo 1955 iki 2019 metų vidutiniškai sumažėjo 0,16 mol/m2 per metus.

Apibendrindami autoriai pabrėžia, kad reikia tobulinti stebėjimo priemones ir technologijas, naudojamas stebint ir prognozuojant pagrindinius vandenyno pokyčius.

"Šios priemonės ir technologijos, įskaitant įspėjamąsias sistemas, prognozavimo ir stebėjimo realiuoju laiku programas, padeda apsaugoti jūrų aplinką ir ekonominę infrastruktūrą, kuria prisitaikymo priemones ir planuoja bei valdo ekstremalius vandenyno įvykius", — sakė ji.