Santaros klinikų gydytoja papasakojo, kokiais atvejais reikėtų atsisakyti skiepų

Labiausiai gydytojai bijo ypač sunkių anafilaksinių reakcijų, kurios gali išsivystyti po vakcinos suleidimo

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vyresnioji gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Anželika Chomičienė papasakojo, kurie pacientai turėtų laikinai ar visiškai atsisakyti skiepytis.

Pasak Chomičienės, laikinos kontraindikacijos skiepytis – pacientai karščiuoja ar yra sunkus lėtinės ligos paūmėjimas. Gydytoja pažymėjo, kad kai kuriems pacientams negalima skiepytis ir dėl galimų alerginių reakcijų — tokie pacientai yra jautrūs vakcinai ar jos sudedamosioms dalims.

Kartu pažymima, kad alerginės reakcijos skiepams nuo COVID-19 yra itin retos: pasitaiko odos bėrimas, dūrio vietos patinimas, paraudimas, niežulys, kuris praeina per kelias dienas. Labiausiai bijoma ypač sunkių anafilaksinių reakcijų, kurios pasitaiko labai retai – 4–11 atvejų 1 milijonui dozių:

"Anafilaksijos simptomai (odos reakcija, dusulys, kraujo spaudimo sumažėjimas) išryškėja greitai, dažniausiai per 15 minučių. Dėl to pasiskiepijusius šį laiką prašoma pasilikti vakcinacijos centre, kad būtų stebima jų sveikatos būklė, – sako doc. Chomičienė. – Tuos, kuriems praeityje buvo ypač sunkių reakcijų į skiepus, vaistus, kitus alergenus, prašoma skiepijimo centre pasilikti ilgesnį laiką – iki 30 min., kad ilgiau būtų prižiūrimi sveikatos specialistų."

Santaros klinikose yra visos galimybes ištirti pacientus dėl jautrumo vakcinų komponentams, bet šis tyrimas atliekamas itin retai – tik jeigu yra buvusių sunkių greito tipo reakcijų į COVID-19 skiepo pirmą dozę ar sunkių daugybinių nepaaiškinamų reakcijų į vaistus praeityje. Iš anksto numatyti, ar žmogui įvyks alerginė reakcija, neįmanoma.

Specialistai pažymi, kad skiepytis sergant alerginėmis ligomis (šienlige, astma, atopiniu dermatitu, maisto alergija ir kt.) galima.

Santaros klinikų medicinos psichologė Evelina Sabaitytė sako, kad kažko baimintis – labai žmogiška.

"Natūralu, jog kai susiduriame su nežinoma situacija, baimė gali kilti. Tuomet reikėtų įvardinti, ko bijome ir kodėl nerimaujame dėl ateities, ypač šiuo metu, kai gausu gąsdinančių teorijų, skatinančių abejoti mokslo pažanga", — kalbėjo Sabaitytė.

Pasak psichologės, išsiaiškinus, ko pacientas baiminasi, dalį šių baimių galima sumažinti mokslu pagristais argumentais. svarbiausias tikslas – kviesti pacientus priimti sąmoningą sprendimą ir būti pasirengusiems priimti tokio sprendimo pasekmes.