Tyrimas atskleidė, kiek lietuvių įsirengtų saulės elektrinę savo namuose

Palankiausiai galimybę įsirengti saulės elektrinę vertina jaunesni gyventojai – daugiau nei 50 proc. jaunesnio amžiaus respondentų norėtų ją įsirengti namuose

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Saulės elektrinę savo namuose norėtų įsirengti 39 proc. šalies gyventojų, parodė "Swedbank" užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Palankiausiai galimybę įsirengti saulės elektrinę vertina 24-35 m. amžiaus grupės respondentai – daugiau nei 50 proc. norėtų ją įsirengti savo namuose. Tuo metu skeptiškiausiai į saulės elektrines žiūri vyriausios 64–75 m. amžiaus grupės respondentai – apie nuosavą elektrinę galvotų tik kas penktas iš jų (20 proc.).

Labiausiai tokia galimybe suinteresuoti jaunesnės amžiaus grupės gyventojai, o pagrindinis motyvas investuoti į tvarią elektros energijos gamybą – finansinė nauda.

"Nuosavos saulės elektrinės įsigijimas leidžia kiekvienam šalies gyventojui sumažinti anglies dvideginio emisijas savo buityje ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Be to, sąlygos įsirengti saulės elektrinę tampa vis labiau palankesnės, jos eksploatacija nėra sudėtinga, todėl tokia investicija yra patraukli ir iš finansinės pusės“, – sako Tomas Pulikas, "Swedbank" Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Pasak jo, skaičiuojama, kad esant dabartinėms elektros kainoms ir saulės elektrinių naudojimo sąlygoms, gyventojų įsirengiamos elektrinės atsiperka per 5–7 metų laikotarpį. Vėliau jos ilgiau kaip dešimtmetį neša finansinę naudą, nes leidžia sutaupyti didesniąją dalį išlaidų už elektros energiją.

"Finansinė nauda yra pagrindinė priežastis gyventojams įsirengti saulės elektrinę – kone 6 iš 10 respondentų nurodo būtent šį motyvą. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų skirtų lėšų įsirengti saulės elektrinei, jei valstybė suteiktų papildomų paskatų", − komentuoja Pulikas.

Remiantis tyrimo rezultatais, 30 proc. šalies gyventojų investuotų į atsinaujinančius energijos šaltinius, jei įrangos kaina būtų mažesnė, 27 proc. užsitikrinę palankesnes finansavimo sąlygas, o beveik ketvirtadalis (24 proc.) – norėdami prisidėti prie švaresnės aplinkos.