"Baltarusijos scenarijus" žlugo: Vakarai susitaikė su rinkimų Rusijoje rezultatais

Naujai išrinktoje Rusijos Valstybės Dūmoje partija "Vieninga Rusija" išlaikys savo konstitucinę daugumą

Ši žinia Vakaruose nesukėlė ažiotažo: žiniasklaida nelinkusi skelbti rinkimų kampanijos rezultatų, politikai susilaiko nuo komentarų, nė viena šalis nereikalauja sankcijų Maskvai už "demokratinių principų" pažeidimą, rašo RuBaltic.ru autorius Aleksejus Iljaševičius.

Pasak jo, kampanija, skirta diskredituoti naują Valstybės Dūmos šaukimą, atvirai žlugo. Tai, kad nepripažįstamas naujo Valstybės Dūmos sušaukimo Vakaruose teisėtumas, pradėta kalbėti likus keliems mėnesiams iki rinkimų. Šią temą inicijavo buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius, gegužę Europos Parlamentui pateikęs rekomendacijas dėl santykių su Rusija kūrimo.

Pagrindinė jo kalbos tezė: ES turėtų būti pasirengusi nepripažinti rinkimų Rusijos Federacijoje taip, kaip nepripažino Baltarusijos prezidento rinkimų.

"Jie (Rusijos valdžia — Sputnik) renkasi kelią, kuris mums atrodo labai panašus į tai, ką Lukašenka padarė pernai ir šiemet. O pagal suimtųjų ir kalinių skaičių jie net viršija Lukašenkos "pasiekimus". Ir tada kyla klausimas: kaip visa tai atrodys artėjant rugsėjui, rinkimams į Dūmą? Mes matome, kad šis vidinis agresyvumas, kaip mes tai vadiname, iš tikrųjų yra karas prieš savo piliečius ir Rusijoje jis stiprėja", — sakė Kubilius.

Valstybės Dūmos rinkimų išvakarėse Europos Parlamentas balsų dauguma patvirtino Kubiliaus ir kitų pranešimą. Lenkijos atstovė Anna Fotyga sakė, kad šio dokumento priėmimas "duos signalą Rusijos opozicijai". Tačiau nieko neįvyko.

Pasak straipsnio autoriaus, pagrindinis klausimas turėtų būti suformuluotas taip: ar Europa pripažins Rusijos Federacijos parlamento rinkimų rezultatus? Anot oficialaus ES užsienio politikos tarnybos atstovo Peterio Stano, šis klausimas priklauso kiekvienai Sąjungos šaliai.

Profesinių sąjungų centras tik prisiėmė atsakomybę paskelbti "neteisėtų" rinkimų Kryme ir tam tikruose Donecko ir Luhansko srities (ORDLO) regionuose nepripažinimą.

"ES nepripažįsta neteisėtos Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo ir Sevastopolio aneksijos, todėl nepripažįsta vadinamųjų rinkimų, įvykusių okupuotame Krymo pusiasalyje. <…> Rusijos Federacijos sprendimas įtraukti nevyriausybinių kontroliuojamų Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų teritorijų gyventojus į Valstybės Dūmos rinkimus, regioninius ir vietos rinkimus prieštarauja Minsko susitarimų dvasiai ir tikslams. ES ir toliau tvirtai remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą", — sakoma Europos Vadovų Tarybos pranešime.

Taigi, keli deputatai, išrinkti vienmandatėse apygardose Kryme ir Sevastopolyje, tikrai nesulauks tarptautinio pripažinimo. DLR ir LLR gyventojai neišrinko savo atstovų, todėl neturės atstovybės Valstybės Dūmoje.

Jei kalbėsime apie rinkimų procesą kaip tokį, išpuoliai prieš jį yra labai santūrūs.

"Rusijos valdžia, pasinaudodama represiniais įstatymais dėl "ekstremistinių organizacijų", "užsienio agentų", ir "nepageidaujamų organizacijų", dar labiau apribojo žmogaus teises, demokratijos veikimą ir spaudos laisvę", — tvirtina Lietuvos užsienio reikalų ministerija, tačiau susilaiko nuo Valstybės Dūmos paskelbimo neteisėta.

Pasak Iljaševičiaus, tokios pat miglotos pozicijos laikėsi ir Lenkija, kuri suabejojo ​​"Rusijos Federacijos ketinimais ginti demokratines vertybes". Nė žodžio apie galimą Rusijos parlamento nepripažinimą!

Pasak jo, iki šiol oficialūs Latvijos atstovai nekomentavo Vieningosios Rusijos pergalės. Estija taip pat tyli. Kalbėjo tik Riigikogu Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas. Anot jo, Putino partijos pergalė tapo įmanoma tik dėl masinių klastojimų.

Kodėl šiuo atveju Baltijos šalių valdžia nesvarsto (ir nesvarstys) Rusijos rinkimų nepripažinimo klausimo? Europos Sąjungos šalys-lyderės taip pat tyli. Nei Vokietija, nei Prancūzija, nei Italija, nei Ispanija nekritikuoja Rusijos už tai, kad ji pažeidžia demokratinius principus, kovoja su nesistemine opozicija ir pan. Niekas neprisimena Aleksejaus Navalno, kuris taip pat planavo dalyvauti rinkimų kampanijoje.

Į Valstybės Dūmos rinkimus, kaip ir tikėtasi, reagavo JAV ir Didžioji Britanija. Tačiau jos taip pat apsiriboja raginimais Rusijai "laikytis tarptautinių įsipareigojimų gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves".

Turkija apsiribojo pareiškimu dėl Rusijos rinkimų Kryme nepripažinimo. Kampanija, skirta diskredituoti naują Valstybės Dūmos šaukimą, patyrė nesėkmę. Net Baltijos šalys nesugalvoja, kaip išstumti Rusiją iš visų organizacijų ir skirti jai sankcijas.

"Kodėl rinkimai Rusijos Federacijoje neatitiko "Baltarusijos scenarijaus"? Tam yra kelios priežastys. Pirma, pati rinkimų kampanija buvo konkurencinio pobūdžio — joje dalyvavo partijos ir kandidatai iš skirtingo politinio spektro. Antra, įtikinama "Vieningos Rusijos" pergalė nesukėlė riaušių Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų didelių miestų gatvėse", — sako Iljaševičius.

Sostinėje surengtame mitinge prieš nesąžiningus rinkimus, kuriuos organizavo komunistai ir kitos opozicijos jėgos, optimistiškiausiais skaičiavimais, susirinko apie 2 000 žmonių. Regionuose apskritai nebuvo protestų.

Baltarusijos atveju Vakarai tikėjosi Lukašenkos nuvertimo ir tam buvo būtinos sąlygos. Rusijoje kovotojai už šviesius "demokratijos" idealus tiesiog neturi prie ko prikibti. Galiausiai, rinkimų Rusijoje nepripažinimas yra neapgalvotas ir daug rimtesnis žingsnis nei Lukašenkos nepripažinimas Baltarusijos prezidentu.

"Vakarai negali sau leisti nukirpti tokios virkštelės kaip ryšiai su parlamentarais, nes jie įsivaizduoja, kad tai yra vienas paskutinių kanalų palaikyti tam tikrą dialogą", — sakė Lietuvos parlamentaras Matas Maldeikis.

Atėjo laikas dar kartą prisiminti Europos Parlamento pranešimą apie galimą Valstybės Dūmos rinkimų nepripažinimą. Kubilius ir Ko aprašė paprastą schemą: jei procesas bus nesąžiningas ir neskaidrus, ES nepripažins atnaujintos Rusijos parlamento sudėties.

Vadinasi, rinkimai Rusijos Federacijoje atitiko demokratijos normas? Tokia yra Europos Parlamento logika.