"Šimonytė neturi jokio plano": Seime nerimaujama dėl kylančių šildymo kainų

Pasak socialdemokrato Gintauto Palucko, kainų šuolis gali virsti socialine krize ir dar didesnės įtampos visuomenėje šaltiniu

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Vyriausybė iki šiol neturi jokio plano, kaip amortizuoti augančias šildymo kainas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, teigia Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Seimo narys prašo premjerės ir mero paaiškinti, kokių priemonių bus imamasi, kad mažiausias pajamas gaunantys asmenys nuo kainų augimo nukentėtų kaip galima mažiau, nes žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje gyvena beveik 600 tūkst. žmonių.

"Matant viešas diskusijas apie tai, kaip stipriai augs šildymo kainos, kreipiuosi tiek į premjerę Šimonytę, tiek ir į Vilniaus merą Šimašių. Situacija yra keista, nes iki šiol nėra matyti jokių planų, kaip amortizuoti augančias šildymo kainas labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Girdėjome tik gana komiškus siūlymus apie tai, kad sąskaitas už šildymą galima būtų išdėstyti per visus metus. Bet juk suma nuo to nesumažėja. Taip, dalį kainos lemia žaliavų kaina rinkose, tačiau galutinei kainai valstybė gali daryti įtaką", – teigia Paluckas.

Kreipimesi nurodoma, kad šildymas yra būtinoji paslauga, o jo kainos augimas "dar labiau augins infliaciją ir taip neleis pajausti teigiamų pokyčių dėl planuojamo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) augimo". Taip pat, esant aukštam nedarbo lygiui, o skurdo rizikos lygiui šalyje siekiant 20,9 proc., stipriai išaugusi finansinė našta kai kuriems gyventojams gali būti ir nepakeliama.

Pasak Palucko, toks milžiniškas kainų šuolis tokiu įtemptu metu gali virsti socialine krize ir dar didesnės įtampos visuomenėje šaltiniu.

"Manome, kad valstybė turi prisiimti pareigą valdyti kylančias kainas, ypač dėl labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių padėties ir potencialių pasekmių jiems. Valstybinės monopolijos, tokios kaip, pavyzdžiui, "Ignitis", turėtų elgtis ne kaip privačios bendrovės ir siekti pelno, o teikti kokybiškas paslaugas už mažiausią kainą", – sako Paluckas.

Kreipimesi siūlomi keletas būdų, kaip amortizuoti augsiančias šildymo kainas, tarp jų – tiesioginės kompensacijos iš "Ignitis" ir "Vilniaus šilumos tinklų" dividendų, kvietimas palaikyti Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos užregistruotą laikiną pridėtinės vertės mokesčio mažinimą buitiniams elektros energijos vartotojams.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc., tuo tarpu Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos dujos, – 50-60 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos riba 2020 metais buvo 430 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 904 eurų šeimai, sudarytai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis siekė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto.

Skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, daugiavaikės šeimos ir vaikai.