https://lt.sputniknews.com/20210928/klaipedietis-tycia-bendrove-privede-prie-bankroto-ir-pasisavino-200-tukst-euru-18978565.html
Klaipėdietis tyčia bendrovę privedė prie bankroto ir pasisavino 200 tūkst. eurų
Klaipėdietis tyčia bendrovę privedė prie bankroto ir pasisavino 200 tūkst. eurų
Sputnik Lietuva
Pareigūnai nustatė, kad prieš trejus metus tuometinis direktorius, kartu būdamas ir vieninteliu pajūryje įsikūrusios įmonės akcininku, galėjo apgaulingai... 2021.09.28, Sputnik Lietuva
2021-09-28T14:06+0300
2021-09-28T14:06+0300
2021-09-28T14:06+0300
visuomenė
nusikaltimas
bankrotas
finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (fntt)
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/01/0c/14178063_0:99:1921:1179_1920x0_80_0_0_1bce659c6a04c9550c1eadaaa6efca62.jpg
VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Savo įmonę galimai tyčia prie bankroto privedęs direktorius teisme aiškinsis ir dėl pasisavintų 200 tūkst. eurų, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).Pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad įmonė 2018 metais patyrė sunkumų. Kreditorinis įsiskolinimas valstybei siekė daugiau nei 65 tūkst. eurų, o finansinių įsipareigojimų tiekėjams bei neįvykdytų prievolių suma buvo dar didesnė – beveik 2,4 mln. eurų, grynasis nuostolis siekė beveik 1,3 mln. eurų. Įtariama, kad įmonę valdęs direktorius, žinodamas apie esančius finansinius įsipareigojimus, sumanė tyčia bendrovę privesti prie bankroto ir pasisavinti nemenką sumą.Kiek vėliau, galimai siekdamas išvengti privalomų mokėti mokesčių valstybei, kurių suma viršijo 750 MGL, direktorius pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir išvengė per 8,2 tūkst. eurų mokesčių.Taip pat direktorius priėmė galimai neteisėtą vienintelio akcininko sprendimą ir į savo banko sąskaitą išsimokėjo dividendus – 200 tūkst. eurų. Įtariama, kad sudarydamas nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius bei priimdamas įmonei nenaudingus sprendimus, direktorius tokiu būdu nulėmė bendrovės bankrotą ir padarė žalą 181 kreditoriui – iš viso beveik 3,1 mln. eurų.Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, o mokesčių vengimas teikiant neteisingus duomenis apie pajamas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už nusikalstamą bankrotą – laisvės atėmimas iki trejų metų.
https://lt.sputniknews.com/20210916/daugiau-nei-45-mln-euru-mokesciu-nesumokejusios-organizuotos-grupes-laukia-teismas-18721687.html
https://lt.sputniknews.com/20210909/lietuvoje-prekyba-nt-islieka-viena-is-didziausiu-pinigu-plovimo-rizika-kelianciu-veiklu-18575926.html
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/01/0c/14178063_108:0:1811:1277_1920x0_80_0_0_8e56c86bd4dab8e1da0bdd442341e7a4.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
visuomenė, nusikaltimas, bankrotas, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (fntt)
visuomenė, nusikaltimas, bankrotas, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (fntt)
Klaipėdietis tyčia bendrovę privedė prie bankroto ir pasisavino 200 tūkst. eurų
Pareigūnai nustatė, kad prieš trejus metus tuometinis direktorius, kartu būdamas ir vieninteliu pajūryje įsikūrusios įmonės akcininku, galėjo apgaulingai tvarkyti kelių tiesimo įmonės apskaitą
VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Savo įmonę galimai tyčia prie bankroto privedęs direktorius teisme aiškinsis ir dėl pasisavintų 200 tūkst. eurų, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad įmonė 2018 metais patyrė sunkumų. Kreditorinis įsiskolinimas valstybei siekė daugiau nei 65 tūkst. eurų, o finansinių įsipareigojimų tiekėjams bei neįvykdytų prievolių suma buvo dar didesnė – beveik 2,4 mln. eurų, grynasis nuostolis siekė beveik 1,3 mln. eurų.
Įtariama, kad įmonę valdęs direktorius, žinodamas apie esančius finansinius įsipareigojimus, sumanė tyčia bendrovę privesti prie bankroto ir pasisavinti nemenką sumą.
Pareigūnai nustatė, kad prieš trejus metus tuometinis direktorius, kartu būdamas ir vieninteliu pajūryje įsikūrusios įmonės akcininku, galėjo apgaulingai tvarkyti kelių tiesimo įmonės apskaitą. Manoma, kad direktorius apskaitos dokumentais nepagrindė bei į apskaitą neįtraukė grynaisiais pinigais gautų pajamų – per 15 tūkst. eurų, apie šį savo veiksmą neinformavo buhalterės.
Kiek vėliau, galimai siekdamas išvengti privalomų mokėti mokesčių valstybei, kurių suma viršijo 750 MGL, direktorius pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir išvengė per 8,2 tūkst. eurų mokesčių.
Taip pat direktorius priėmė galimai neteisėtą vienintelio akcininko sprendimą ir į savo banko sąskaitą išsimokėjo dividendus – 200 tūkst. eurų. Įtariama, kad sudarydamas nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius bei priimdamas įmonei nenaudingus sprendimus, direktorius tokiu būdu nulėmė bendrovės bankrotą ir padarė žalą 181 kreditoriui – iš viso beveik 3,1 mln. eurų.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, o mokesčių vengimas teikiant neteisingus duomenis apie pajamas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už nusikalstamą bankrotą – laisvės atėmimas iki trejų metų.