Vilniuje praėjusiais metais nukritęs balkonas gyventojų neįtikino atlikti renovaciją

Kraštutiniu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę organizuoti evakuaciją, sustabdyti statinio naudojimą ir uždrausti bet kokią veiklą statinyje

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Nepaisant pernai įvykusios balkono griūties, sostinės Architektų g. 65 esančio daugiabučio gyventojai atsisakė daugiabučio renovacijos, rašo Vilniaus miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Miesto savivaldybė ragina namo gyventojus apsigalvoti, nes ant kortos – ir aplinkinių saugumas, ir pačių gyventojų turtas.

"Nuo vasario mėnesio esame aptvėrę pastatą, išimtine skubos tvarka ruošėme renovacijos dokumentus, kad gyventojai turėtų išeitį iš susidariusios situacijos, tačiau šį mėnesį įvykęs balsavimas dėl namo modernizacijos mus tiesiog pribloškė. Balsavime sudalyvavo tik 40 būtų savininkų, o ir sudalyvavusieji buvo nusistatę prieš renovaciją. Galbūt gyventojai nesuvokia, kad visa atsakomybė dėl namo būklės ir galimų padarinių teks būtent jiems", – apie situaciją pasakoja Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Pažymima, jog daugiabutyje yra 39 balkonų atitvarai, turintys avarinės būklės požymių. Manoma, kad jų demontavimas gyventojams turėtų atsieiti 63 tūkst. eurų. Tačiau tokių lėšų bendrija nėra sukaupusi, o bankai paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms suteikti neketina. Todėl kaip bendrija ketina pasirūpinti savo turtu – neaišku.

Vilniaus miesto savivaldybė oficialiai kreipėsi į daugiabučio gyventojus ir informavo, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti arba rekonstruoti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, o kraštutiniu atveju – pavesti organizuoti evakuaciją, sustabdyti statinio naudojimą ir uždrausti bet kokią veiklą statinyje.

"Be abejo, tai yra kraštutinės priemonės, bet, jei namas ir toliau bus neprižiūrimas, neturėsime kito pasirinkimo", – paaiškino vicemeras.

Savivaldybės administracija artimiausiu metu savo lėšomis surengs pakartotinę namo konstrukcijų ekspertizę, kurios metu bus įvertinta, ar visas namas nėra avarinės būklės. Iki tol, gyventojai kviečiami į spalio 6 dieną vyksiantį bendraturčių pasitarimą, kur juos supažindins su esamomis rizikomis ir darkart pristatys renovacijos sprendimus.

Be to, į savivaldybę po balsavimo dėl daugiabučio renovacijos kreipėsi bendrijai priklausanti vilnietė. Jos teigimu, gyventojai kurį laiką buvo specialiai nuteikinėjami prieš renovaciją, o balsavimui dėl namo modernizacijos buvo trukdoma laiku nepastačius balsadėžės.

Moteris pateikė informacinius pranešimus, kuriuose bendrijos pirmininkas atvirai abejoja renovacijos poreikiu, selektyviai pateikia informaciją apie renovacijos naudą bei nurodo, kad bendrija reikalaus lėšų balkonų remontui iš valstybės institucijų.

Pagal daugiabučių namų atnaujinimo programą, gyventojai galėtų gauti 30 proc. išlaidų kompensaciją energinio efektyvumo didinimo priemonėms ir 100 proc. išlaidų kompensaciją techninei dokumentacijai, projekto administravimui ir techninei priežiūrai. Pastato modernizavimui taip pat būtų suteikiamas lengvatinis kreditas, o nepasiturintiems asmenims apmokamos visos namo atnaujinimo išlaidos.