Gyvenimas pasikeis: mokslininkai papasakojo apie COVID-19 poveikį jutimo organams

Ligą sukeliantis virusas sutrikdo ne tik uoslę ir skonį, bet ir visus žmonių pasaulio suvokimo būdus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Amerikiečių mokslininkai priėjo prie išvados, kad žmonės, kurie persirgo COVID-19, susiduria su negrįžtamais šalutiniais poveikiais, tarp kurių ir penkių jutimo organų sutrikimai. Apie tai praneša žurnalas "National Geographic".

Mokslininkai paaiškino, kas gali nutikti organizmui, panaudoję Maiklo Goldsmito (Michael Goldsmith), sunkiai sirgusio COVID-19, pavyzdį. Vyras 22 dienas praleido intensyviosios terapijos skyriuje su dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu. Jis atsigavo ir buvo išrašytas iš ligoninės, tačiau jau namuose suprato, kad beveik visiškai nustojo girdėti kairiąja ausimi.

Goldsmitas kreipėsi į gydytoją, kad išspręstų problemą. Jis išbandė kelis skirtingus receptinius vaistus, tačiau jo savijauta vis tiek nepagerėjo.

Ekspertai aiškina, kad trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu COVID-19 gali paveikti visus mūsų suvokimo ir sąveikos su pasauliu būdus.

"Nors tai nėra pavojinga gyvybei, bet kurio iš šių jutimų praradimas nuginkluoja, ypač taip staiga, kaip atsitinka su šia infekcija", — pranešė Niujorko universiteto Grosmano medicinos mokyklos neurologijos profesorė Dženifer Frontera (Jennifer Frontera).

Ausis

© Photo : Unsplash / Mark Paton

Klausos sutrikimas

Mokslininkai išanalizavo žmonių, persirgusių koronavirusu, imtį ir padarė išvadą, kad klausos praradimas pasireiškė maždaug aštuoniems procentams pacientų, 15 procentų atsirado spengimas ausyse.

Nepageidaujamų reakcijų mechanizmai nėra visiškai suprantami, tačiau ekspertai įtaria, kad liga gali paveikti Eustachijaus vamzdį, jungiantį vidurinę ausį su gerkle.

"Sergant bet kokia virusine infekcija jums gali pasireikšti Eustachijaus vamzdžio funkcijos sutrikimas, dėl kurio vidurinėje ausyje gali kauptis skystis — tai veikia kaip mechaninis slopintuvas ar duslintuvas ant ausies būgnelio", — papasakojo Rašo universiteto medicinos centro Čikagoje otolaringologijos docentas Elijas Michaelidesas (Elias Michaelides).

Virusas pažeidžia vidinės ausies ar sraigės jutimo neuronus, o tai gali sukelti tiek trumpalaikį, tiek nuolatinį klausos praradimą.

"Vidinė ausis — labai jautrus organas ir labai jautrus mikrokraujagyslių problemoms bei uždegimams, todėl nenuostabu, kad žmonės patiria klausos praradimą ar spengimą ausyse, susijusius su COVID", — sako specialistas.

Akis

© Photo : Unsplash / Bacila Vlad

Prastas regėjimas

Kiti žmonės, turėję COVID-19, pranešė apie regėjimo problemas.

Tyrimas parodė, kad jautrumas šviesai, akių skausmas ir neryškus regėjimas yra dažniausiai pasitaikančios akių ligos, su kuriomis susiduria pacientai. Tyrime dalyvavo 400 pacientų, hospitalizuotų dėl COVID-19. Dešimt iš jų turėjo regėjimo sutrikimų, įskaitant konjunktyvitą ir akių dirginimą.

"Akims tikrai yra virusinė apkrova, sukelianti simptomus, tačiau tai nebūtinai reiškia ilgalaikes akių ligas", — sako tyrimo bendraautoris ir Mičigano universiteto Medicinos mokyklos oftalmologijos profesorius Šachzadas Mianas (Shahzad Mian).

Tačiau kai kurie gydytojai nustato, kad SARS-CoV-2 virusas gali padidinti kraujo krešulių atsiradimo visame kūne riziką, įskaitant tinklainės kraujagyslėse, dėl ko gali atsirasti neryškus regėjimas arba tam tikras regėjimo praradimas.

Rankos

© Photo : Unsplash / Milada Vigerova

Dilgčiojimas ir tirpimo pojūtis

Žmonių lytėjimą taip pat gali paveikti COVID-19 infekcija, nes įrodyta, kad liga sukelia neurologinius simptomus.

Mokslininkai atrinko šimtą žmonių, kurie nebuvo hospitalizuoti dėl COVID-19, bet turėjo nuolatinių simptomų. Jie nustatė, kad 60 proc. jų patyrė tirpimą ir dilgčiojimą galūnėse praėjus šešiems ar devyniems mėnesiams nuo ligos pradžios. Kartais šie simptomai buvo jaučiami visame kūne, kartais tik rankose ir kojose.

Tikslūs mechanizmai taip pat neaiškūs, tačiau greičiausiai yra susiję su vietiniu uždegimu ir vietine infekcija, kurią sukelia COVID-19 virusas nervuose.

Specialistai pabrėžė, kad daugeliu atvejų tirpimas ir dilgčiojimas ipraeina savaime, tačiau kai kuriems pacientams prireikė vaistų.

Nosis

© Photo : Unsplash / Linas Drulia

Uoslės ir skonio praradimas

Mokslininkai mano, kad tai yra labiausiai atpažįstamas ir plačiausiai paplitęs COVID-19 poveikis.

Tyrimas buvo atliktas dalyvaujant aštuoniems tūkstančiams žmonių. 41 proc. pacientų turėjo problemų su uosle, o 38 proc. — prarado skonį. Uoslės praradimas vadinamas anosmija.

"Esant COVID-19 dauguma žmonių turi nedaug su uosle susijusių simptomų, tačiau uoslės praradimas gali būti gana rimtas. Manome, kad taip yra dėl tarpląstelinių elementų, kurie gyvena aukštai nosyje ir yra ypač jautrūs virusui, pažeidimo", — paaiškino Vanderbilto universiteto Medicinos centro otolaringologijos docentas ir Vanderbilto uoslės ir skonio centro direktorius Džastinas Terneris (Justin Turner).

Kai žmonės atsigauna po COVID-19, atsinaujinančios ląstelės gali sukurti naujus funkcinius neuronus. Tai leidžia daugumai žmonių atgauti uoslę praėjus šešioms-aštuonioms savaitėms po užsikrėtimo, tačiau ne visiems tai pavyksta.

Mokslininkai mano, kad reikia specialaus gydymo, kuris turi pažadinti neuronų ląsteles ir priversti smegenis užmegzti naujus ryšius. Čia būtina pasikliauti uoslės sistemos regeneraciniu gebėjimu.

"Labai slegia mintis, kad ši anosmija gali tęstis amžinai. Aš negaunu malonumo nuo maisto. Galbūt niekada nesugebėsiu įvertinti vyno ar šokolado skonio, kepsnių ar orkaitėje keptų sausainių kvapo ar ore esančios druskos, kai vykstu prie vandenyno. Niekas negali iš tikrųjų to suprasti, kol jiems taip atsitinka", — pasiskundė viena iš pacienčių.

Situacija su koronavirusu Lietuvoje

Per visą pandemijos laikotarpį respublikoje užregistruota 333,6 tūkst. COVID-19 atvejų, pasveiko 304 tūkst. žmonių. Bendras koronaviruso aukų skaičius Lietuvoje per visą pandemijos laiką yra apie penkis tūkstančius žmonių.

Naujausiais duomenimis, bent pirmąją vakcinos dozę gavo 1,7 milijono žmonių, o 1,6 milijono žmonių išėjo visą vakcinacijos kursą.

Kaip anksčiau pareiškė Sveikatos apsaugos ekspertų tarybos narys Algis Džiugys, dabartinė pandemijos banga Lietuvoje yra "agresyvesnė" nei ankstesnės. Jei per antrąją ir trečiąją koronaviruso pandemijos bangas 50 proc. visų mirčių buvo susijusios su COVID-19, tai dabar šis skaičius jau siekia 70 proc.