Nustatytas skiepų priešininko portretas — kas tai?

Tyrimai parodė, kad žmonės dažniausiai atsisako skiepytis dėl nepakankamo pasitikėjimo skiepais ir sąmokslo teorijų

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Vilniaus miesto savivaldybės užsakyta apklausa, kurios metu buvo apklausti tūkstantis iki šiol nuo COVID-19 nepasiskiepijusių vilniečių, padėjo nustatyti skiepų priešininko portretą. Apie tai praneša sostinės savivaldybė.

Tyrimas parodė, kad nepasitikėjimas skiepais ir įvairių sąmokslo teorijų palaikymas – pagrindinės priežastys, kurios neskatina skiepytis dalies vilniečių. Kas dešimto skiepų oponento negąsdina ir dideli mirštamumo per pandemiją skaičiai – jie tikisi lengvai persirgti COVID-19.

Nepasitikintys skiepais arba sąmokslo teorijų šalininkai

Nepasitikintys skiepais sudaro apie trečdalį apklaustųjų. Didesnė dalis (22 proc.) šios grupės mano, kad skiepai sukurti per greitai ir todėl yra rizikingi. Kita dalis (14 proc.) yra įsitikinę, kad geriau persirgti ir tokiu būdu įgyti imunitetą.

Kita didelė grupė – įvairių "sąmokslų teorijų" šalininkai, kurių yra ketvirtadalis. Pastarieji galvoja, kad skiepai yra kenksmingi, tačiau ši informacija slepiama (17 proc.), arba yra įsitikinę, kad virusas ir skiepai yra didelė žmonijos apgaulė (9 proc.).

Kas dešimtas (11 proc.) nepasiskiepijęs ir neturintis imuniteto pasitiki savo sveikata ir tikisi lengvai persirgti COVID-19. Dėl sveikatos priežasčių ir gydytojų rekomendacijų skiepytis negali 4 proc. apklaustųjų.

Dalis žada skiepytis vėliau

Kas dešimtas iki šiol nepasiskiepijęs vilnietis žada tai padaryti vėliau – jie arba neturėjo tam laiko, arba nematė būtinybės tai daryti vasarą, kai epidemija buvo atslūgusi. 7 proc. apklaustųjų teigia, kad nepasiskiepijo, nes jiems iki šiol trūksta informacijos apie skiepų naudą.

Ir vos vienas procentas apklaustųjų teigia, kad skiepams sutrukdė techninės kliūtys – nebuvo patogu atvykti į vakcinacijos centrą, todėl jie laukia, kada tai bus galima padaryti arčiau namų.

Nuomonę formuoja pažįstami medikai ir artimieji

Paklausti, kuriais šaltiniais pasitiki labiausiai norėdami sužinoti apie skiepus, vilniečiai pirmiausiai išskyrė pažįstamus medikus (53 proc.) bei draugus ir artimuosius (44 proc.).

Trečioji daugiausiai pasitikėjimo sulaukianti grupė – šeimos gydytojai (25 proc.). Toliau vardinti – Vakarų žiniasklaida (24 proc.), Lietuvos žiniasklaida (23 proc.), socialiniai tinklai (20 proc.) bei Rusijos (7 proc.) ir Lenkijos (2 proc.) žiniasklaida.

Tyrimas parodė, kad pažįstamų medikų nuomone ir patarimais labiau linkusios pasitikėti moterys ir vidutines pajamas (500–700 Eur) gaunantys respondentai.

Nors apklausa draugus ir artimuosius priskyrė vienam patikimiausių informacijos šaltinių, kuriais remiasi skiepų priešininkai, tikėtina, kad bendraminčių ratas formuojasi pagal interesus ar "tikimas" tiesas, o ne šeiminius ar artimų draugų principus – nepasiskiepijusiųjų artimoje aplinkoje dažniausiai yra tiek pasiskiepijusių, tiek to nepadariusių.

Tai, kad dauguma jų artimos aplinkos žmonių pasiskiepijo, dažniau teigė 25–34 metų respondentai. Kad pasiskiepijo maždaug pusė jų artimųjų rato, dažniau sakė 18-44 metų apklaustieji. O daugiau nepasiskiepijusių savo aplinkoje labiausiai įvardijo vyresni nei 45 metų ir vidurinio išsimokslinimo respondentai.

Kaip paskatinti žmones skiepytis?

Paklausti, kokios paskatinimo priemonės juos atvestų iki vakcinacijos punkto, 13 proc. neskiepytų vilniečių pirmiausiai išskyrė tai, ką Lietuvoje leidžia galimybių pasas – galimybes laisvai keliauti, lankytis kultūros vietose, maitinimo įstaigose, sporto klubuose. Šią priemonę dažniau įvardino jaunesnė auditorija – 25–44 m. amžiaus.

Kas dešimtą (11 proc.) iki šiol nevakcinuotą vilnietį skiepytis paskatintų loterijos su kelių šimtų eurų ar didesniais vertės prizais. Panaši dalis (9 proc.) nuomonę dėl skiepo pakeistų gavę 10–20 eurų vertės kuponą.

8 proc. apklaustųjų teigia, kad skiepytis paskatintų galimybė vakciną gauti prie pat namų be jokios registracijos. Kitą panašaus dydžio respondentų grupę (7 proc.) skiepytis paskatintų žinia, kad vakcina ateityje taps mokama. Mažomis dovanėlėmis susiviliotų 4 proc. apklaustųjų, o galimybė vaikams išvengti nuotolinio mokymosi skiepytis paskatintų 3 proc. respondentų.

Tačiau net pusė apklaustųjų (47 proc.) teigė, kad jų nuomonės dėl skiepų nepakeis jokios skatinamosios priemonės.

Iš "baudžiamųjų" priemonių apie skiepus labiausiai priverstų pagalvoti reikalavimas kultūros, pasilinksminimo ir maitinimo įstaigose turėti skiepų pažymėjimą (31 proc.) – tai, kas ir įvesta nuo šio rugsėjo. Ši tema pasirodė aktualesnė jaunesniems (18–34 m.) vilniečiams. Tuo tarpu 29 proc. apklaustųjų – daugiausiai vyresni nei 65 m. – teigė, kad skiepytis paskatintų žinojimas, jog esant dideliam krūviui gydymo įstaigose prioritetas suteikiamas pasiskiepijusiems.

Trečioje vietoje pagal "baudžiamąsias" priemones liko draudimas judėti tarp savivaldybių nepasiskiepijus (26 proc. respondentų), toliau – galimybė darbdaviui atleisti nepasiskiepijusį asmenį (23 proc.) ir apribota galimybė gauti nedarbingumo išmoką (18 proc.).

Kaip atrodo skiepų priešininkų portretai?

Apibendrinant šį tyrimą, galima išskirti keturias vilniečių, nenorinčių skiepytis, grupes.

Pirmoji — gausiausia — nepasitikintys skiepais (36 proc. respondentų). Tai dažniau jaunesni nei 55 m. asmenys, besiremiantys draugų, artimųjų, Vakarų žiniasklaidos ir soc. tinklų nuomone.

Antroji grupė – sąmokslų šalininkai (26 proc.). Tai daugiau jaunesnio amžiaus grupė, tačiau dažnai žemesnio išsilavinimo. Jie pasitiki artimos aplinkos ir pažįstamų medikų patarimais, bet skeptiškiau žiūri į šeimos gydytojus.

Trečioji grupė – laukiantieji (8 proc.), dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar nepasiskiepiję, bet neatmetantys tokio sprendimo. Tai vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenys, dažniau – moterys. Pasitiki artimųjų nuomone, Vakarų žiniasklaida ir soc. tinklais. Šią grupę šiek tiek labiau nei kitas skiepytis galėtų paskatinti darbdaviui suteikta galimybė atleisti iš darbo nepasiskiepijusius darbuotojus.

Ir ketvirtoji grupė – nebijantys COVID-19 (11 proc.), manantys, kad lengvai persirgtų. Dažniausiai tai jaunesni (18–24 m.) asmenys, kuriuos labiau nei kitus baugina draudimas be skiepo judėti tarp savivaldybių.

Šį tyrimą Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu rugpjūčio pabaigoje atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai". Telefonu bei internetu apklausta 1 012 nuo COVID-19 nepasiskiepijusių vilniečių.