Tvora vietoj šviesos. Lietuvių laukia energetinė Kalėdų dovana

Šildymo sezono išvakarėse Lietuvos vyriausybė "pradžiugino" žmones pranešimu apie šilumos kainų kilimą nuo 30 iki 60 proc. Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas nerado pinigų, kad sušvelnintų kainų kilimo padarinius

Ar kada girdėjote, kad batsiuvys pasiuva suknelę, o buhalteris gydo žmones? Ne? O Lietuvoje tai – viens, du – ir viskas. Buhalteris vadovauja visai Sveikatos apsaugos ministerijai, spygliuotos vielos tvoras stato energetikai, o ne statybininkai – savo srities specialistai. Tačiau kai kalba eina apie milžiniškus pinigus, nėra laiko sentimentams.

Svarbiausia, kad pinigų paskirstymu ir įsavinimu užsiimtų "patikimas žmogus". Juk negali patikėti tokių sumų bet kam. Yra ypač patikimas ir sąžiningas žmogus – energetikos ministras Dainius Kreivys. Anksčiau buvusioje konservatorių-liberalų vyriausybėje, kuriai vadovavo Andrius Kubilius, eidamas ekonomikos ministro pareigas Kreivys įrodė savo sugebėjimą valdyti biudžetą ir parodė savo partijos nariams, kad juo galima pasitikėti atsakingiausiuose postuose.

Štai jo motinai priklausanti įmonė, puikiai įsisavinusi milijonus iš Europos Sąjungos lėšų. Skandalo išvengti nepavyko, pagrindinė žiniasklaida dar nebuvo visiškai konservatorių rankose, Kreivys turėjo tyliai atsistatydinti, o galimos korupcijos byla buvo nutildyta.

Šiandien krištolo skaidrumo biudžeto pinigų specialistas grįžo į ministrų kabinetą. O savo padėjėjų tarpe jis taip pat turi per daugelį metų patikrintą asmenį – Roką Masiulį, buvusį energetikos ir susisiekimo ministrą, o dabar – energetikos bendrovės "Litgrid" generalinį direktorių.

Kai jis buvo energetikos ministras, būtent Masiulis prisidėjo prie SGD terminalo "Independence" megaprojekto ir energingos veiklos statant naują atominę elektrinę Visagine. Kas prisimena tuos projektus, gali įsivaizduoti, kiek milijonų biudžeto lėšų tada buvo panaudota. Įsivaizduokite, koks profesionalų tandemas šiandien vadovauja Lietuvos energetikos sektoriui.

Taigi, artėjantis šildymo kainų padidėjimas tesiekia 30–60 proc. Tačiau jis galėjo būti didesnis, jei, pavyzdžiui, energetikos įmonė, tiekianti dujas, "Ignitis grupė" imtų ir vietoj beveik 44 milijonų eurų dividendų už pirmąjį pusmetį akcininkams išmokėtų 100 ar net 200 milijonų eurų. Ir nors nominaliai, laikantis Trečiojo ES energetikos paketo nuostatų, valstybinis "Ignitis grupės" akcijų paketas yra Finansų ministerijos jurisdikcijoje – tai anaiptol nereiškia, kad pats energetikos sektorius jai priklauso.

Pati Ingrida Šimonytė apie tai nedvejodama pasakojo opozicijos nariams. O opozicijos nariai jau skambina pavojaus varpais ir bando sugėdinti vyriausybės energetikos pareigūnus. Tačiau premjerė vyriausybės valandoje į opozicijos klausimus atsako tik savo kerinčia šypsena, atseit: "Aš jus išgirdau". Ir patiki energetikų klanui... sutartį dėl 111 kilometrų spygliuotos tvoros, skirtos apsisaugoti nuo nelegalių migrantų iš Baltarusijos, statybos.

Ir, kaip prisimename iš ankstesnių publikacijų, daugiau nei 150 milijonų eurų bus skirta "neįveikiamai sienai". Tai tik oficialiais skaičiavimais. Tik pati Ingrida Šimonytė galės atsakyti, kiek pinigų bus išleista iš Seimui neatskaitingo "premjero fondo". Iš opozicijos narių dujų sektoriui kilo daug keblių klausimų. Vienas jų – apie dujų tiekimo sutarties su Norvegijos bendrove "Equinor", kasmet iš Lietuvos vartotojų kišenės išimančios 30 mln. eurų, pratęsimą.

Energetikai praneša, kad didvyriškomis pastangomis pavyko sumažinti šią sumą net penkiais milijonais eurų! Bet 25 milijonai liko?

Ir kaip vyšnia ant energetinio torto – besitęsianti kova su Baltarusijos atomine elektrine, kuri jau visiškai supykdė Lietuvą su artimiausiomis kaimynėmis – Latvija ir Estija. Vienašališkai sumažinus Lietuvos elektros tinklų pajėgumą pasienyje su Baltarusija, kaimynai patiria didžiulius nuostolius, nes jie priversti pirkti brangesnę skandinavišką elektros energiją, o ne rusišką, kuri taip pat tiekiama per Lietuvą.

O Vilnius latviams ir estams atkakliai įrodinėja, kad po Rusijos elektros prekės ženklu į Europą tiekiama toksiška elektros energija iš Baltarusijos atominės elektrinės. Dar vienas skandalingas projektas – vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statyba. Preliminariais skaičiavimais, tai Lietuvai kainuos milijardą eurų.

Tačiau įdomiausia tai, kad nė vienas privatus investuotojas į šį abejotiną projektą nesiruošia investuoti tokių milžiniškų sumų. Ir jis bus statomas didinant elektros tarifą, tai yra, vartotojų sąskaita. Ei, lietuviai! Ar esate pasirengę išleisti pinigus šiam projektui, kuris, anot ekspertų, niekada neatsipirks, o savo finansus patikėti aukštos kvalifikacijos energetikos specialistams Kreiviui, Masiuliui ir Ko?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.