Lietuvoje pareikšta, kad Azija palieka kitus SGD rinkos dalyvius "badauti"

Dėl dujų pasiūlos trūkumo pasaulyje Azija ir Europa pradėjo konkuruoti tarpusavyje, o tai neišvengiamai turėjo įtakos dujų kainai, pareiškė Navikas

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Spalio 1-ąją Lietuvoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale prasidėjo nauji dujų metai. Apie tai pranešė "Klaipėdos naftos" spaudos tarnyba.

Šį mėnesį į Klaipėdos uostą turi atvykti 17 dujovežių. Rezervuoti pajėgumai siekia aštuonias teravatvalandes.

KN komercijos direktorius Mindaugas Navikas pažymėjo, kad šalta šių metų žiema ir pavasaris jau ištuštino Europos gamtinių dujų saugyklų atsargas, kainos ne tik nesistabilizavo, bet ir toliau kilo. Be to, Kinija, Japonija ir Pietų Korėja, anot jo, nugriebia liūto dalį SGD rinkoje palikdamos mažesnes rinkas "badauti".

"Dėl dujų pasiūlos trūkumo pasaulyje, Azija ir Europa pradėjo konkuruoti tarpusavyje, o tai neišvengiamai turėjo įtakos dujų kainai. Maža to, elektros energijos trūkumas Pietų Amerikoje didino ir šio žemyno dujų konkurencinę kovą. Dujų alksta ir atsigaunanti po koronaviruso pandemijos pasaulinė ekonomika. Ne paskutinį vaidmenį atlieka ir politinė Rusijos korta dėl Nord Stream 2 projekto ir sumažintas gamtinių dujų tiekimas Europai", — sakė jis.

Navikas pažymėjo, kad visos šios priežastys turi įtakos ir Klaipėdos SGD terminalo veiklai, tačiau, anot jo, Lietuva turi galimybę bet kada atsigabenti dujų konkurencinga kaina.

"Jei nebūtume diversifikavę dujų importo šaltinių 2014 metas ir pasistatę SGD terminalo, tokio pasirinkimo neturėtume. Konkurencingos dujų kainos – labai svarbus, bet vis dėl to ne vienintelis SGD importo infrastruktūros Klaipėdoje efektas", — sakė jis.

Bendrovės komercijos direktorius taip pat tvirtina, kad SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai, atsižvelgiant į augančias gamtinių dujų kainas, nesikeičia ir gamtinių dujų vartotojams terminalo išlaikymas nebrangsta.

Tuo tarpu ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad suskystintos dujos Lietuvai atsieina daug brangiau nei rusiškos dujotiekio dujos, tokiu būdu Lietuvos valdžia politiką iškelia aukščiau ekonomikos.

Didžiausio azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintojo Baltijos šalyse "Achema" vadovas Ramūnas Miliauskas ne kartą yra pažymėjęs, kad bendrovė "Ignitis" Norvegijos įmonei "Equinor" permoka apie 25–35 mln. eurų už tas pačias dujas, kurias perka ir "Achema". Jis priminė, kad Klaipėdos SGD terminalo priežiūra gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje kainuoja 70–80 milijonų eurų per metus.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tvirtino, kad tai padės respublikai atsikratyti "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas respublikai atsieina brangiai. Praėjusį rudenį Energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kuriuo siekiama sumažinti degalų tiekimo į terminalą išlaidas.

Dažniausiai Lietuva gauna SGD iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.