Uostamiesčio gyventojai į Aziją siuntė nekokybišką medieną

Lietuviai Azijos įmonėms turėjo parduoti iš viso per 1,8 tūkst. kubinių metrų medienos, kurios vertė pagal pateiktas sąskaitas turėjo siekti per 300 tūkst. eurų

VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Nekokybišką, standartų neatitinkančią medieną Azijos įmonėms siuntę uostamiesčio gyventojai stos prieš teismą dėl stambaus masto sukčiavimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, neteisėto disponavimo svetimomis mokėjimo kortelėmis bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Apie tai praneša Prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Pareigūnai išaiškino stambią sukčiavimo schemą, kurioje veikė du asmenys – faktinis ir formalusis vienos įmonės vadovai, kurie Azijos įmonėms siūlė įsigyti medienos.

Klientų atsirado, buvo sudaromos sutartys. Lietuviškos įmonės atstovai Azijos įmonėms turėjo parduoti iš viso per 1,8 tūkst. kubinių metrų medienos, kurios vertė pagal pateiktas sąskaitas turėjo siekti per 300 tūkst. eurų. Nors klientų atstovai norėdavo gyvai dalyvauti medienos pakrovime, kaltinamieji išsisukinėdavo ir nesudarydavo galimybės apžiūrėti pirkinių.

Azijos įmonių atstovams bendrininkai apmokėjimui pateikdavo sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, patvirtinančius, kad parduodama mediena yra kokybiška. Nustatyta, kad mediena buvo parduota 3 Azijos įmonėms, buvo pakrauti ir išgabenti 36 jūriniai konteineriai.

Konteineriams atvykus į sutartus Azijos jūrų uostus apgaulė išaiškėjo – įsigyta mediena visiškai neatitiko reikalavimų, buvo nekokybiška, netinkama naudoti, supelijusi ar pradėjusi pūti, o matmenys neatitiko rūšies ir išpjovimo.

Dar viena sutartis buvo sudaryta su kitu Azijos klientu, pagal kurią buvo sutarta parduoti 143,3 kubinius metrus medienos, nors realiai buvo pristatyti 126,3 kubiniai metrai.

Pareigūnai įtaria, kad tokią pat apgaulės ir sukčiavimo schemą bendrininkai panaudojo veikdami per kitą lietuvišką įmonę. Taip pat buvo sudaryta sutartis su Azijos įmone dėl eglės rąstų pardavimo, pagal kurią iš viso turėjo parduota per 1,5 tūkst. kubinių metrų rąstų, bendra vertė viršijo 170 tūkst. eurų.

Užsakovams buvo išsiųsta sąskaita apmokėjimui bei visi kokybę nurodantys dokumentai. Neįtardami apgaulės užsakovai apmokėjo sąskaitą faktūrą. Mediena buvo pakrauta ir išgabenta 45 jūriniais konteineriais. Konteineriams atvykus į jūrų uostą buvo nustatyta, kad atsiųsta mediena neatitiko reikalavimų – parduoti beržo ir eglės rąstai, nesutapo matmenys ir medienos kilmė.

Atlikdami tyrimą pareigūnai nustatė, kad asmenys galėjo pasisavinti didelės vertės svetimą turtą. Įtariama, kad vienas iš asmenų iš banko gavo vienai bendrovei priklausančias banko korteles, nors su ta įmone nebuvo susijęs. Pasinaudodami šiomis banko kortelėmis asmenys per nepilnus metus Klaipėdoje ir Šiauliuose galimai išsigrynino beveik 40 tūkst. eurų, jų nepagrindė apskaitos dokumentais, taip pat neįnešė į bendrovės kasą.

Kitam asmeniui pateikti kaltinimai ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Įtariama, kad jis galėjo paslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat, siekdamas pagrįsti tikrovės neatitinkančias operacijas, galėjo panaudoti kitų įmonių išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Griežčiausia bausmė už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.