Baltarusija, Kinija ir JAV: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas EVT susitikime

Reaguodamas į pabėgėlių krizę pasienyje, Lietuvos vadovas atkreipė Europos lyderių dėmesį į būtinybę keisti ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politiką

VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Slovėnijoje, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pirmosios dienos sesija skirta ES vaidmeniui pasaulyje, migracijos iššūkių aptarimui. Šalies vadovas teigė, kad ES turi įveiklinti visus įrankius, padėsiančius išvengti humanitarinės krizės regione ir potencialios nelegalios migracijos bangos į ES.

Prezidentas atkreipė Europos lyderių dėmesį į tai, kad ES turi ruoštis įvairiems scenarijams ir užtikrinti, kad ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politika netaptų "nedemokratiškų" režimų manipuliacijos įrankiu.

Pasak šalies vadovo, Baltarusijos režimo vykdoma "hibridinė ataka" prieš ES suponuoja poreikį keisti ES teisės aktus tam, kad bendrija galėtų efektyviai reaguoti į tokias atakas ateityje.

"Europos saugumas prasideda nuo jos sienų. Būtent apie tai vakar kalbėjome su Europos Sąjungos lyderiais. Lietuva inicijuoja ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politikos pokyčius tam, kad ateityje galėtume geriau saugoti savo sienas ir neleistume nedemokratiškiems režimams manipuliuoti ES teisės aktais ir žmonėmis", — savo paskyroje Facebook trečiadienį rašė Nausėda.

Europos lyderiai taip pat aptarė santykių su Kinija klausimą. Šalies vadovas pažymėjo būtinybę ES kalbėti vienu balsu.

"Kompleksinių santykių su Kinija kontekste ES27+1 formatas būtų tinkamiausias ES ir Kinijos dialogo vystymui", – teigė prezidentas.

Liepos mėnesį šalies vadovas kreipėsi į ES Tarybos Pirmininką Šarlį Mišelį ir ES Tarybai pirmininkaujančią Slovėniją su siūlymu šią nuostatą įtvirtinti kaip pagrindinę ES bendravimui su Kinija.

Pirmojoje neformalaus EVT susitikimo sesijoje taip skirta laiko ES santykiams su JAV aptarti. Šalies vadovo teigimu, JAV yra pagrindinis ES strateginis ir nepakeičiamas partneris demokratiniam pasauliui susiduriant su geopolitiniais, ekonominiais ir technologiniais iššūkiais, todėl itin svarbu stiprinti transatlantinį ryšį visose srityse – nuo saugumo iki prekybos, nuo globalių standartų iki kovos su klimato kaita.

Neformalus EVT susitikimas vyksta ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančioje Slovėnijoje.

Santykiai su Baltarusija

Pastaruoju metu Lietuva, Latvija ir Lenkija praneša, kad prie sienos su Baltarusija padaugėjo sulaikomų nelegalių migrantų, ir kaltina Minską migracijos krizės sukėlimu. ES tvirtina, kad po sankcijų Minskui Baltarusija naudoja migrantus kaip "hibridinį ginklą" prieš ES.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad Minskas nebevaržys nelegalių migrantų srautų į ES šalis: dėl Vakarų sankcijų "tam nėra nei pinigų, nei pajėgų".

Be to, Baltarusijos pasieniečiai ne kartą pareiškė apie Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos vykdomą prievartinį migrantų išvarymą į Baltarusijos teritoriją.

Situacija su Kinija

Lietuva oficialiai pasitraukė iš KLR organizuoto bendradarbiavimo "17+1" formato, kuris buvo skirtas abipusiai naudingų santykių tarp Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių kūrimui. Lietuvoje teigiama, kad Kinija esą neįvykdė savo ekonominių ir investicinių pažadų.

Rugpjūtį tarp Lietuvos ir Kinijos kilo diplomatinis skandalas dėl Vilniaus sprendimo atidaryti šalyje Taivano atstovybę. Pekinas paskelbė atšaukiantis savo ambasadorių iš Lietuvos ir paragino Vilnių žengti tą patį žingsnį. Vilnius atšaukė savo diplomatinės atstovybės vadovą nuo rugsėjo 4 dienos.

Kaip buvo pabrėžta Pekine, Lietuva savo žingsniu Taivano atžvilgiu pažeidžia "vieningos Kinijos" principą, kuris yra pagrindinis Kinijos ir kitų šalių santykiuose.