Anglis šildo kišenę. Kodėl rusiškas kuras Europai toks brangus?

Po "mėlynojo kuro" brangsta kieta anglis. Trys šimtai dolerių už toną — to nebuvo dvidešimt metų

Anglis rinkoje labai paklausi. Kiek tai tęsis ir kiek uždirbs Rusija — Irinos Badmajevos straipsnyje portale RIA Novosti.

Anglies sugrįžimas

Nepaisant raginimų mažinti CO2 išmetimą, perkama vis daugiau anglies. Ji tiekiama net į ekologiškai sąmoningą Europą: jai teko pereiti prie kietojo kuro dėl rekordiškai aukštų dujų kainų. ES "mėlynajam kurui" skiriama 1 400 USD už tūkstantį kubinių metrų. Žlunga energetikos įmonės. Kai kurios jau sužlugo. Anglis yra vienintelis išsigelbėjimas.

Rugsėjo mėnesį Vokietija, Ispanija, Didžioji Britanija ir Prancūzija, naudodamos kietąjį kurą, pagamino apie septynis milijonus megavatvalandžių energijos. Tai 35 procentais daugiau nei prieš metus. Tačiau Europai trūksta anglies. Pagrindiniai tiekėjai nespėja didinti eksporto. Atsargos žemyno šiaurės vakaruose yra minimalios: vos daugiau nei keturi milijonai tonų.

Be to, vyksta konkurencija su pirkėjais iš Azijos. Kinijoje taip pat yra deficitas. Vardan žydro dangaus virš galvos anglies kasyklos buvo uždarytos.

"Dėl staigaus kurso pasikeitimo valdžios institucijos iš tikrųjų verčia bankus skolinti ir finansuoti anglies bendroves, kad išplėstų gamybą. Be to, KLR yra ne tik pagrindinė gamintoja, bet ir pagrindinė vartotoja", — aiškina Aukštosios finansų mokyklos analitikos tyrimų vadovas Michailas Koganas.

Kinijos ekonomika sparčiai atsigauna. Įmonėms reikia daugiau elektros energijos. Akivaizdu, kad šalis ir toliau plačiai naudos kietąjį kurą. Komunistų partija per greitai pradėjo jos atsisakyti. Buvo konfliktų su kitomis tiekiančiomis šalimis.

"Pekinas pablogino santykius su Australija, kuri gamina apie aštuonis procentus pasaulio anglies. Visa tai sutapo su importo iš Indonezijos sumažėjimu, aptarnaujančiu Indiją ir kitas Azijos šalis, be Kinijos", — sakė Artiomas Dejevas, "AMarkets" analitikos skyriaus vadovas.

Dėl to du trečdaliai Kinijos provincijų perėjo į elektros energijos taupymo režimą. Didžiausios naftos chemijos įmonės sustojo. Deficitas paskatino kainų augimą, kaip ir tikėtasi. Ir ne tik Kinijoje. Europoje kietasis kuras yra maždaug 14 procentų brangesnis nei Azijoje.

"Didėjant paklausai, anglis brangs iki šildymo sezono pabaigos tiek Vakaruose, tiek Rytuose, kur didėja energetinės krizės grėsmė", — mano Dejevas.

Šaltos žiemos ir karštos vasaros

Pastaraisiais metais pasauliui reikėjo mažiau anglies. Europa, Kinija ir JAV nustatė dekarbonizacijos kursą. Kietojo kuro paklausos sumažėjimas pandemijos metu buvo vadinamas perėjimu prie švarios energijos. Tačiau "žalinimas" užtrunka. Tai greitai neveiks. Be to, niekas neatšaukė stichinių nelaimių. Dėl šaltos žiemos ir neįprastai karštos vasaros Europos požeminės dujų saugyklos ištuštėjo. "Mėlynojo kuro" kainos sparčiai kilo. Neatsilieka ir naftos kainos.

Taigi, jie prisiminė anglį. Tačiau pasiūla neatitinka paklausos. Europos elektros gamintojai prašo Rusijos eksportuoti daugiau. Žinoma, jie nenori to reklamuoti. Laukia dar viena konferencija klimato kaitos tema. Jie kalbės apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Jį sumažinti galima tik atsisakius anglies — ir bankrutavus dėl pabrangusių dujų.

Ir nėra ypatingo tiekėjų pasirinkimo. Viltis Rusijai, kuri pagal iškastinio kuro atsargas užima ketvirtą vietą pasaulyje. Šeštąją — pagal gamybą, trečiąją — pagal eksportą. Iš viso pernai į užsienį buvo išsiųsta apie 200 mln. tonų. Kinija nupirko beveik 29,5 mln., Pietų Korėja — daugiau nei 23, Japonija — 21,5 mln. Tačiau mažai tikėtina, kad bus galima žymiai padidinti gamybą.

"Anglies kasybos pramonė yra ilgas gamybos ciklas. Mums reikia naujų techninių pajėgumų, atitinkamų leidimų, dokumentų. Tai užtruks apie dvejus metus — nuo ketinimo iki naujo telkinio kūrimo pradžios. Rusija jau yra pagrindinė anglies tiekėja į Europą, tiekimas yra didesnis nei 40 milijonų tonų per metus", — sako Artiomas Dejevas.

Vidaus įmonės neabejotinai uždirbs pinigų kylančiomis žaliavų kainomis. Azijos rinkose 2019 metais anglis vidutiniškai siekė 90 USD už toną. Dabar ES — 300 USD. Tačiau didelio eksporto padidėjimo nesitikima. Degalai reikalingi vidaus rinkai. Sinoptikai žada šaltą žiemą. Remiantis statistika, trečdalis kaimo namų Rusijoje yra šildomi krosnimis, malkomis ar anglimi. Miestų gyvenamajame fonde yra septyni procentai.

"Per trumpą laiką atsiras paklausa. Spekuliantai paskatins ją pasaulio rinkose", — sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Pasaulio ekonomikos ir verslo instituto Tarptautinio ekonominio saugumo programos docentas Chadžimuradas Belcharojevas.

Tačiau "Nord Stream-2" paleidimas yra ne už kalnų. Rinka laukia, kol bus sudarytos ilgalaikės dujų sutartys, kurios stabilizuos "mėlynojo kuro" kainas. Vėliau — ir kietojo kuro kainas. Ir nepamirškite, kad, nepaisant šiandieninio pakilimo, pasaulis vis dar atsisako anglies.

"Pramoninėse katilinėse, kuriose deginamos dujos ar anglis, darbo specifika yra kitokia. Šildydami kietu kuru, jie daugiausia naudoja rankinį kūrikų darbą. Tai reiškia, kad padidėja darbo užmokesčio, medicininės priežiūros, papildomo maitinimo išlaidos. Kai naudojamos dujos, viskas vyksta automatiškai. Tiesiog paspaudus mygtuką", — patikslina Belcharojevas.

Tačiau yra ir privalumų: anglis savaime neužsidega ir yra laikoma atvirose vietose. Ir kaip rodo praktika, jei šaltu oru sutrinka kitų energijos šaltinių tiekimas, akmens anglis sušildo.