Ekonomistė: Lietuvos BVP šiais metais augs 4,3 %, bet brangsta praktiškai viskas

© Sputnik / Владислав АдамовскийVilnius
Vilnius - Sputnik Lietuva, 1920, 07.10.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Turimais duomenimis, rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje siekė 6,3 proc. Anksčiau toks metinis kainų augimas pastebėtas tik 2009 metais
VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, jog Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.
"Lietuvos ūkį iš pandeminės duobės ištraukusios eksportuojančios veiklos nenustoja džiuginti puikiais rezultatais. Svarbu tai, kad šis apdirbamosios pramonės proveržis nėra vien didžiųjų įmonių sėkmės rezultatas. Net ir atmetus stambias ir koncentruotas mineralinio kuro ir chemijos pramonės šakas, likusiems gamintojams taip pat pavyko išnaudoti atsivėrusias nišas ir pasiekti dviženklius produkcijos metinio augimo tempus", – teigė Genytė-Pikčienė.
Anot ekonomistės, pasibaigus antrajam karantinui, įsijungė dar viena ekonominės plėtros pavara – namų ūkių vartojimas.
"Įsibėgėjus vakcinacijai ir laisvėjant karantino ribojimams, suskubo atsigriebti ir gyventojai. Jie skyrė daugiau lėšų vartojimui, ypač toms sritims, kurios buvo apribotos: kelionėms, poilsiui, kultūrai, šeimos šventėms, pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui. Tokia gyventojų elgsena augino mažmeninės prekybos apyvartas, leido atsigauti labiausiai pandemijos paveiktiems maitinimo, apgyvendinimo ir pramogų verslams, o Lietuvos ekonomikos plėtra tapo dar labiau subalansuota", – sakė INVL vyriausioji ekonomistė.
Išankstiniais duomenimis, rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje siekė 6,3 proc. Anksčiau toks metinis kainų augimas pastebėtas tik 2009 metais.
Грузовики, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 05.10.2021
Lietuvos vežėjai prognozuoja būtiniausių prekių trūkumą šalyje
"Tokius aukštus infliacijos rodiklius lemia laikini išoriniai veiksniai. Pandemijos ir karantino sutrikdytos tiekimo grandinės atsistato vangiai ir nespėja patenkinti šiemet staigiai atsigavusios pasaulio ekonomikos paklausos. Dėl šių disbalansų, tarptautinėse rinkose stebime įvairių žaliavų, komponentų ir galutinio vartojimo prekių stygių ir istorinius rekordus fiksuojančias kainas", – pareiškė INVL ekonomistė.
Taip pat INVL vyriausioji ekonomistė didina vidutinės metinės infliacijos prognozę nuo 2,7 proc. iki 4 proc., o kitąmet galimas 3,8 proc. vidutinis metinis vartotojų kainų augimas.

Sparčiai nuvertėja pinigai

Pasak ekonomistės, kol prekių ir paslaugų kainos auga lėčiau nei atlyginimai, gyventojų perkamoji galia didėja.
"Ekonomikos vystymasis Lietuvoje nėra tolygus. Pajamos ir jų augimo tempai, analizuojant skirtingais sektoriniais, profesiniais, socialiniais ar regioniniais pjūviais, stipriai skiriasi. Tuo tarpu, paūmėjusios infliacijos, kuomet brangsta praktiškai viskas, išvengti sunku", – neslepia Genytė-Pikčienė.
Anot jos, įsibėgėjusios infliacijos akivaizdoje nerimą kelia ir rekordinės indėlių sumos bankų sąskaitose. Neinvestuotos ir neįdarbintos santaupos neuždirba gyventojams grąžos, tad, įsibėgėjus infliacijai, sparčiai nuvertėja.
Priešingai, nei buvo manyta pavasarį, rudenį tarptautinės žaliavų rinkos pusiausvyros neatgavo. Be to, įsiplieskė nauji infliacijos židiniai energetinių nešėjų rinkose, taip pat pastebi ji.
"Europą ištikusi dujų krizė ir OPEC+ naftą išgaunančių šalių nuosprendis nekeisti naftos pasiūlos strategijos, nepaisant smukusio atsargų lygio išsivysčiusiose šalyse, – papildomas katalizatorius ateities infliacijai. Energijos išteklių brangimas veikia daugelio prekių ir paslaugų sąnaudas, tad ilgainiui vartotojai pajus ne tik tiesioginį smūgį", – teigė INVL ekonomistė.
Кошелек в руках пенсионерки, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 04.10.2021
Atlyginimai auga, žmonės skursta: kaip pasikeitė Lietuvos gyventojų pajamos
Naujienų srautas
0