Žemės gyventojai galės pamatyti naujos ryškiausios žvaigždės galaktikoje atsiradimą

Mokslininkai mano, kad naujoji žvaigždė bus tokia ryški, jog galės aplenkti ryškiausią šiuo metu žvaigždę — Sirijų iš Didžiojo Šuns žvaigždyno

VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. JAV Luizianos valstijos universiteto mokslininkai aptiko žvaigždžių sistemą, kuri laikui bėgant taps ryškiausia žvaigžde Paukščių Tako galaktikoje. Apie tai praneša mokslo portalas "ScienceAlert".

Mokslininkai mano, kad paprastos išvaizdos žvaigždžių sistema, vos matoma naktiniame danguje, turi labai šviesią ateitį — ir jei astronomų prognozės yra teisingos, žmonės Žemėje turi šansą pamatyti galingą sprogimą.

Sistema, apie kurią kalbama, vadinasi Strėlės V (V Sge) — tai kataklizminė kintama dviguba žvaigždė Strėlės žvaigždyne. Šiuo metu ji tokia silpna, kad ją sunku aptikti net naudojant vidutinio dydžio teleskopą. Tačiau per ateinančius kelis dešimtmečius, kai žvaigždė priartės prie netoliese esančios baltosios nykštukės, viskas gali pasikeisti.

Ekspertai mano, kad šiai "dangiškųjų nevykėlių" porai lemta tapti ryškiausia žvaigžde Paukščių Tako galaktikoje, netgi ryškesne už Sirijų, kuris šiuo metu užima pirmąją vietą.

Mokslininkai prognozuoja, kad tai įvyks maždaug per 60 metų. Žvaigždei ir jos palydovui nykštukui po truputį tapus vienu objektu, jų susijungimas sukels galingą sprogimą.

"Maždaug 2083 metais jos akrecijos greitis labai padidės, neįtikėtinai dideliu greičiu purškiant masę ant baltojo nykštuko, ir ši medžiaga užsidegs", — pasakė astronomas fizikas Bredlis Šeferis (Bradley Schaefer).

Akrecija — tai procesas, per kurį dangaus kūno gravitacinis laukas užgriebia medžiagą iš aplinkinės erdvės, o po to dalis šios medžiagos nukrenta ant kūno paviršiaus.

"Paskutinėmis šios mirtinos spiralės dienomis visa žvaigždės masė nukris ant baltosios nykštukės, sukurdama supermasyvų vėją iš susiliejančios žvaigždės, kuri bus tokia pat ryški kaip Sirijus, galbūt net tokia pat ryški kaip Venera", — pridūrė mokslininkas.

Iš tikrųjų mokslininkai mano, kad šis sprogimas gali būti ryškiausia visų laikų nova, beveik tokia pat ryški kaip supernova. Pasaulis paskutinį kartą patyrė kažką tokio ekstremalaus prieš kiek daugiau nei šimtmetį, ir Strėlės V žvaigždžių sistema daugeliu atžvilgių skiriasi nuo ankstesnio sprogimo.

Baltosios nykštukės savaime yra tik "mirštančių žvaigždžių" žarijos, pasmerktos tik įsiliepsnoti. Tačiau kai jos yra dvinarėje sistemoje su netoliese esančia žvaigžde, tokia kaip Strėlės V, jie gali "pavogti" pakankamai degalų iš savo kaimyno, kad išgyventų, nors ir trumpam.

Tai panašu į klasikinę novą, bet ne visai tas pats. Paprastai tai atsitinka taip: baltosios nykštukės paviršių sušildo šalia esanti žvaigždė, kol pasiekiama nesulaikoma branduolio sintezė.

Vietoj to, vadinamosios nykštukinės novos, tokios kaip Strėlės V, atsiranda tada, kai paprasta žvaigždė lėtai krenta į baltąją nykštukę dviguboje orbitoje.

Visoje galaktikoje yra daugiau nei milijonas tokių žvaigždžių, tačiau astronomai teigia, kad Strėlės V yra ekstremaliausia iš visų, ką žmonija kada nors matė, maždaug šimtą kartų šviesesnė nei visi kiti žinomi pavyzdžiai. Greičiausiai taip įvyksta dėl didžiulio jos žvaigždės-palydovės dydžio (ji yra beveik keturis kartus didesnė nei "alkana baltoji nykštukė", kuri ją praryja).

Išmatuodama Strėlės V ryškumą senose dangaus nuotraukose, saugomose Harvardo koledžo observatorijoje, komanda surinko išsamią žvaigždės istoriją pradedant nuo 1890-ųjų metų.

Žvelgiant į šią laiko juostą, atrodo, kad Strėlė V juda pagal spiralę link nykštukinės žvaigždės daug greičiau, nei manė mokslininkai, artėdama prie medžiagos, kuri greičiausiai bus labai sprogi, masės perdavimo.

Atsižvelgdama į tam tikrą paklaidą, komanda mano, kad dvi žvaigždės susijungs tarp 2067 ir 2099 metų. Tai reiškia, kad Žemės gyventojai tikrai galės tai pamatyti savo akimis.