Europos Komisijos prašoma skirti finansavimą tvoros statybai pasienyje su Baltarusija

Bendrame dvylikos ministrų laiške ministrai pabrėžia, kad reikalingi konkretūs sprendimai ES lygiu, padėsiantys kovoti su neteisėta migracija ir kitomis "hibridinėmis grėsmėmis"

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją dėl ES pokyčių išorės sienų apsaugos ir migracijos srityse, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Europos Komisijos vicepirmininkui Margaričiui Schinui ir Europos Komisijos vidaus reikalų komisarei Ylvai Johansson adresuotą laišką inicijavo Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, jį taip pat pasirašė Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos Slovakijos ir Vengrijos ministrai.

Europos Komisijai adresuotame laiške pabrėžiama būtinybė stiprinti ES išorės sienų apsaugą ir skirti ES finansavimą fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija.

"Valstybėms, saugančioms ES išorės sieną, būtina turėti efektyvių priemonių, siekiant atremti hibridines atakas. Ne tik tam, kad užtikrintume savo nacionalinį saugumą, bet ir tam, kad saugūs galėtų jaustis visi europiečiai. <...> Susidūrėme su fenomenalia Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka, tačiau ši krizė dar kartą parodė, kad gebame susitelkti ieškodami veiksmingų sprendimų", – teigia Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lietuvos inicijuotame bendrame dvylikos ministrų laiške ministrai pabrėžia, kad reikalingi greiti ir konkretūs sprendimai ES lygiu, padėsiantys kovoti su neteisėta migracija ir kitomis "hibridinėmis grėsmėmis".

Ministrų teigimu, siekiant užtikrinti Šengeno erdvės vientisumą ir efektyvų funkcionavimą, visos ES išorės sienos turi būti apsaugotos maksimaliu lygiu. Dėl to, Šengeno sienų kodekse būtina numatyti aiškias taisykles, kokių veiksmų šalys gali imtis neteisėtos migracijos ir kitų hibridinių grėsmių atvejais.

"Fizinio barjero įrengimas ES pasienyje – viena iš veiksmingiausių priemonių, kuri tarnauja ne tik priimančioms, bet ir migrantų tikslo šalims. Atsižvelgiant į tai, reikėtų papildomo ir adekvataus finansavimo iš ES biudžeto", — teigiama pranešime.

Laiške taip pat dėstoma, kad reikėtų apsvarstyti galimybę toliau plėtoti bendrus ES sienų kontrolės ir ypač išorės sienų stebėjimo standartus.

Teigiama, kad migracijos krizė sukėlė nestabilumą prie rytinės ES sienos ir atskleidė galiojančių ES teisės aktų spragas, todėl reikalingi sprendimai, kurie leistų greičiau ir veiksmingiau reaguoti į tokius "hibridinius išpuolius".

Pastaruoju metu Lietuva, Latvija ir Lenkija pranešė, kad prie sienos su Baltarusija padaugėjo sulaikytų nelegalių migrantų, kaltino Minską krizės sukūrimu. Lukašenka pažymėjo, kad dėl Vakarų sankcijų šalis neturi "nei pinigų, nei pajėgų", kad suvaržytų migrantų srautus.