https://lt.sputniknews.com/20211008/helovinas-2021-kada-svesti-ka-galima-ir-ko-negalima-kokia-tai-svente-19229787.html
Helovinas 2021: kada švęsti, ką galima ir ko negalima, kokia tai šventė
Helovinas 2021: kada švęsti, ką galima ir ko negalima, kokia tai šventė
Sputnik Lietuva
Helovino istorija prasideda dar ikikrikščioniškais laikais. Pasak istoriko Nikolaso Rodžerso, ji susijusi su Samhaino minėjimu. Ką patiekti ant šventinio stalo... 2021.10.08, Sputnik Lietuva
2021-10-08T21:46+0300
2021-10-08T21:46+0300
2021-10-08T21:46+0300
kultūra
jav
didžioji britanija
šventės
religija
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/0a/04/19118185_0:0:3073:1728_1920x0_80_0_0_8c8168d33024e998f5ff6d18ccb7f6c5.jpg.webp
Helovinas visame pasaulyje švenčiamas spalio 31 dieną, ypač jo minėjimas yra paplitęs JAV ir Didžiojoje Britanijoje.Nors šventė tampa vis populiaresnė, nedaugelis žino, kaip ji atsirado ir iš kur kilo tradicija pasipuošti karnavaliniais kostiumais.Helovino istorijaHelovino istorija prasideda dar ikikrikščioniškais laikais. Pasak istoriko Nikolaso Rodžerso, ji susijusi su keltų pagonių Samhaino švente, kuri pažodžiui verčiama kaip "vasaros pabaiga".Vakarų Europos tradicijose Helovino šventė siejama su Visų šventųjų dienos išvakarėmis, todėl kiekvienais metais jos data yra ta pati — spalio 31 d. Senovėje tuo metu baigėsi derlių surinkimas ir prasidėjo žiemos sezonas, todėl Samhainas buvo viena svarbiausių metų švenčių.Samhainą šventė dar senovės keltai. Jų kalendorius buvo padalintas į dvi dalis — tamsiąją ir šviesiąją. Tamsioji prasidėjo spalio pabaigoje — lapkričio pradžioje, o šviesioji — kovą-balandį. Metų dalių pasikeitimas buvo susijęs su jauno mėnulio pradžia.Šią dieną buvo dalijamas nuimtas derlius ir buvo sprendžiama, kuri galvijų dalis išgyvens žiemą. Likę gyvuliai buvo papjaunami, kad padarytų atsargas žiemai.Taip pat buvo kūrenami laužai. Žyniai pranašavo ateitį iš paaukotų gyvūnų kaulų. Taip pat buvo atliekami vadinamieji apsivalymo ritualai — jaunuoliai ir merginos šokinėjo per laužą arba praėjo tarp dviejų didelių gaisrų. Tarp jų dažnai buvo vedami galvijai.Samhainas, kurį plačiai šventė visos Britų salų tautos, turi dar vieną prasminį aspektą. Tai reiškia viso esamo atnaujinimą ir atgimimą. Mus supantis pasaulis, gamta, metų laikų kaita buvo cikliško gyvenimo įrodymas. Todėl šaltojo sezono išvakarėse keltai dėkojo gamtai už jos dovanas ir turtus ir išlaikė tikėjimą, kad vasara vėl ateis ir įvyks atgimimas.Kur švenčiamas HelovinasIš pradžių šventė buvo švenčiama keltų gyvenvietėse. Tačiau į JAV atvykus imigrantams iš Škotijos ir Airijos, Helovinas pradėtas švęsti ir šioje šalyje. Ten jis tapo labai populiarus.Nuo XX amžiaus pabaigos Helovino atributikos mada atsirado daugelyje Rytų Europos šalių ir NVS šalių. Helovinas neoficialiai švenčiamas kai kuriose kitose šalyse, turinčiose glaudžius kultūrinius ryšius su JAV ar Didžiąja Britanija, pavyzdžiui, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, daugelyje Okeanijos salų šalių.Vakaruose populiarios Helovino šventės tradicija Lietuvoje buvo pasėta dėl didelio emigravusių lietuvių srauto, grįžtančio Vėlinių šventėms namo. Palaipsniui Helovinas įsitvirtino šalyje. Šios šventės metu daugelyje prekybos centrų lengvai galima įsigyti šventei reikalingų atributų, miestuose dauguma naktinių klubų turi suplanavę specialias Helovino programas spalio 31 dienai, daugelis mokyklinio amžiaus ir vyresnių jaunuolių su entuziazmu ruošiasi ir švenčia šią šventę tarpusavio susibūrimuose.Helovino simboliai ir tradicijosDėvėti puošnius maskarado kostiumus per Heloviną pirmą kartą išpopuliarėjo XIX amžiaus pabaigoje. Vakaruose žmonės paprastai apsirengia kaip piktosios dvasios — raganos, velniai, demonai, burtininkai.Visų šventųjų dienos išvakarėse vaikai su kostiumais eina nuo durų iki durų ir maldauja saldumynų. Už gautus skanėstus jie atlieka dainas, rengia šokius, deklamuoja eilėraščius, rodo fokusus. Tai sena tradicija, kilusi dar XVIII a.Pats Džeko žibintas simbolizuoja magišką ugnį, kuri išvaro piktąsias dvasias nuo namų — reikia tik padėti jį šalia būsto Visų Šventųjų dieną.Kai Džekas mirė, paaiškėjo, kad jis nepatenka nei į pragarą, nei į rojų. Laukdamas Teismo dienos, jis turėjo klajoti žeme, apšviesdamas kelią anglimi, kurią jam davė velnias. Jis įdėjo šią anglį į tuščią moliūgą. Iš čia ir pavadinimas — Džeko šviestuvas — Jack-o-lantern, sutrumpintas nuo Jack of the Lanter.Taip pat su Helovinu susiję ir kai kurie gyvūnai — pavyzdžiui, katės. Viduramžiais buvo manoma, kad katės yra tamsiųjų jėgų pagalbininkai. Labai dažnai legendose katės yra raganų palydovės. Jei senovėje prietaringi žmonės naikino kates ir moteris, kurios buvo laikomos "raganomis", tai dabar katės yra būtinas Helovino atributas. Tas pats pasakytina apie šikšnosparnius, kurių pavidalu gaminamos tradicinės šventinės girliandos.Helovino šventę taip pat lydi įvairūs žaidimai ir būrimai. Pavyzdžiui, galima sutikti paminėjimus apie būrimus naudojant žievelę: Škotijos merginos nupjaudavo obuolių žievelę, stengdamosi padaryti ją kuo ilgesnę ir mesdavo per petį. Buvo tikimasi, kad nukritusi žievelė įgavo sužadėtinio pavardės pirmosios raidės formą.Ką padėti ant šventinio staloŠią dieną dauguma skanėstų yra susiję su obuoliais, nes šventė patenka į šio vaisiaus derliaus nuėmimo laiką. Helovinui paruošiami obuolių karamelė, obuoliai sirupe ir irisai.Airijoje Helovinui ruošiamas barmbrack — saldi mielinė duona su vynuogėmis ir razinomis. Ruošimo metu tešloje slepiami žirniai, medžio drožlės, audinio gabalas, moneta ir žiedas. Pasak legendos, jei gauni žirnius — nereikia tikėtis greitų vestuvių, jei drožlė — bus nemalonumai, audinio gabalas — skurdas, moneta — turtas, žiedas — vestuvės.Šiuolaikinis HelovinasŠiais laikais šventė prarado savo istorinę ir religinę reikšmę ir tapo tik dar viena proga pasilinksminti. Be to, Vakaruose Helovinas laikomas viena pelningiausių švenčių komerciniu požiūriu. Remiantis statistika, būtent prieš jį parduodama daugiausia saldumynų. Net prieš Kalėdas ir Naujuosius metus pardavimai nėra tokie reikšmingi.Be to, klesti prekyba kostiumais, karnavalinėmis kaukėmis ir kitais šventės atributais, kurių daugelis yra labai brangūs. Teminiai šventės vakarėliai organizuojami klubuose, kavinėse ir kitose pramogų vietose.Helovinas taip pat figūruoja Džono Karpentero filme "Helovinas", Henrio Selicko ir Timo Bertono animaciniame filme "Košmaras prieš Kalėdas" ir net kultinio amerikietiško animacinio filmo "Simpsonai" epizoduose. Verta paminėti, kad daugelis televizijos serialų daro teminius epizodus spalio 31 dienos proga.
jav
didžioji britanija
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/0a/04/19118185_131:0:2862:2048_1920x0_80_0_0_948eb965b4a897c801d7c488aa8d3e01.jpg.webpSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
kultūra, jav, didžioji britanija, šventės, religija
kultūra, jav, didžioji britanija, šventės, religija
Helovinas 2021: kada švęsti, ką galima ir ko negalima, kokia tai šventė
Helovino istorija prasideda dar ikikrikščioniškais laikais. Pasak istoriko Nikolaso Rodžerso, ji susijusi su Samhaino minėjimu. Ką patiekti ant šventinio stalo ir kokios Helovino tradicijos — Sputnik Lietuva medžiagoje
Helovinas visame pasaulyje švenčiamas spalio 31 dieną, ypač jo minėjimas yra paplitęs JAV ir Didžiojoje Britanijoje.
Nors šventė tampa vis populiaresnė, nedaugelis žino, kaip ji atsirado ir iš kur kilo tradicija pasipuošti karnavaliniais kostiumais.
Pats Helovino pavadinimas kilęs iš All Hallows' Eve (kas reiškia "Visų šventųjų dienos išvakarės"), laikui bėgant sutrumpintas iki angliškai Halloween.
Helovino istorija prasideda dar ikikrikščioniškais laikais. Pasak istoriko Nikolaso Rodžerso, ji susijusi su keltų pagonių Samhaino švente, kuri pažodžiui verčiama kaip "vasaros pabaiga".
Vakarų Europos tradicijose Helovino šventė siejama su Visų šventųjų dienos išvakarėmis, todėl kiekvienais metais jos data yra ta pati — spalio 31 d. Senovėje tuo metu baigėsi derlių surinkimas ir prasidėjo žiemos sezonas, todėl Samhainas buvo viena svarbiausių metų švenčių.
Samhainą šventė dar senovės keltai. Jų kalendorius buvo padalintas į dvi dalis — tamsiąją ir šviesiąją. Tamsioji prasidėjo spalio pabaigoje — lapkričio pradžioje, o šviesioji — kovą-balandį. Metų dalių pasikeitimas buvo susijęs su jauno mėnulio pradžia.
Šią dieną buvo dalijamas nuimtas derlius ir buvo sprendžiama, kuri galvijų dalis išgyvens žiemą. Likę gyvuliai buvo papjaunami, kad padarytų atsargas žiemai.
Anot legendų, šią dieną vyko mistiniai dalykai ir buvo naikinama riba tarp dviejų pasaulių — gyvųjų ir mirusiųjų. Kad apsaugotų save ir savo artimuosius nuo piktųjų dvasių, mūsų protėviai atlikdavo įvairius ritualus. Pavyzdžiui, senovės keltai užgesindavo ugnį savo namuose ir užsidėdavo gyvūnų kailius. Tradicija maldauti saldumynų taip pat kilusi iš senovės — šalia namo mūsų protėviai dvasioms palikdavo skanėstų, kad jie nepakenktų žmonėms.
Taip pat buvo kūrenami laužai. Žyniai pranašavo ateitį iš paaukotų gyvūnų kaulų. Taip pat buvo atliekami vadinamieji apsivalymo ritualai — jaunuoliai ir merginos šokinėjo per laužą arba praėjo tarp dviejų didelių gaisrų. Tarp jų dažnai buvo vedami galvijai.
Samhainas, kurį plačiai šventė visos Britų salų tautos, turi dar vieną prasminį aspektą. Tai reiškia viso esamo atnaujinimą ir atgimimą. Mus supantis pasaulis, gamta, metų laikų kaita buvo cikliško gyvenimo įrodymas. Todėl šaltojo sezono išvakarėse keltai dėkojo gamtai už jos dovanas ir turtus ir išlaikė tikėjimą, kad vasara vėl ateis ir įvyks atgimimas.
Manoma, kad Samhaino kaip "tamsios" šventės suvokimas yra susijęs su krikščionių vienuolių rankraščiais, kurie apie ją rašė praėjus maždaug 400 metų po krikščionybės priėmimo Airijoje. Šiuo metu Visų šventųjų diena pamažu pradėjo pakeisti pagonišką šventę. Taigi Helovinas sujungia ir senąsias pagoniškas tradicijas, ir katalikų apeigų tradicijas.
Iš pradžių šventė buvo švenčiama keltų gyvenvietėse. Tačiau į JAV atvykus imigrantams iš Škotijos ir Airijos, Helovinas pradėtas švęsti ir šioje šalyje. Ten jis tapo labai populiarus.
Nuo XX amžiaus pabaigos Helovino atributikos mada atsirado daugelyje Rytų Europos šalių ir NVS šalių. Helovinas neoficialiai švenčiamas kai kuriose kitose šalyse, turinčiose glaudžius kultūrinius ryšius su JAV ar Didžiąja Britanija, pavyzdžiui, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, daugelyje Okeanijos salų šalių.
Vakaruose populiarios Helovino šventės tradicija Lietuvoje buvo pasėta dėl didelio emigravusių lietuvių srauto, grįžtančio Vėlinių šventėms namo. Palaipsniui Helovinas įsitvirtino šalyje. Šios šventės metu daugelyje prekybos centrų lengvai galima įsigyti šventei reikalingų atributų, miestuose dauguma naktinių klubų turi suplanavę specialias Helovino programas spalio 31 dienai, daugelis mokyklinio amžiaus ir vyresnių jaunuolių su entuziazmu ruošiasi ir švenčia šią šventę tarpusavio susibūrimuose.
Helovino simboliai ir tradicijos
Dėvėti puošnius maskarado kostiumus per Heloviną pirmą kartą išpopuliarėjo XIX amžiaus pabaigoje. Vakaruose žmonės paprastai apsirengia kaip piktosios dvasios — raganos, velniai, demonai, burtininkai.
Visų šventųjų dienos išvakarėse vaikai su kostiumais eina nuo durų iki durų ir maldauja saldumynų. Už gautus skanėstus jie atlieka dainas, rengia šokius, deklamuoja eilėraščius, rodo fokusus. Tai sena tradicija, kilusi dar XVIII a.
Vienas iš populiariausių Helovino simbolių yra moliūgų žibintas, vadinamas "Džeko šviestuvu". Jis gaminamas iš moliūgo: išimami minkštimas ir seklos, išpjaunamos akys ir burna, o viduje įrengiama uždegta žvakė. Dažnai rengiami konkursai, kur išrenkamas geriausias žibintuvėlis.
Pats Džeko žibintas simbolizuoja magišką ugnį, kuri išvaro piktąsias dvasias nuo namų — reikia tik padėti jį šalia būsto Visų Šventųjų dieną.
Šviestuvas gavo savo pavadinimą airių legendos apie šykštuolį kalvį Džeką dėka. Anot legendos, kalvis daug gėrė ir vedė siautulingą gyvenimo būdą, o kartą atsisėdo smuklėje su velniu. Kai atėjo laikas apmokėti sąskaitą, Džekas paprašė, kad velnias pavirstų moneta, ir kai velnias tai padarė, Džekas įdėjo monetą į kišenę, kur buvo sidabrinis kryžius. Dėl "švento" daikto velnias negalėjo sugrįžti į ankstesnę būseną, todėl pažadėjo Džekui vienerius metus nesudaryti jam nemalonumų, o po kalvio mirties nepretenduoti į jo sielą. Džekas sutiko ir paprašė velnio lipti ant medžio ir nuskinti vaisių, o kai tas tai padarė, jis išraižė kryžių ant kamieno, taip sugebėjo laimėti dar kelerius ramaus gyvenimo metus.
Kai Džekas mirė, paaiškėjo, kad jis nepatenka nei į pragarą, nei į rojų. Laukdamas Teismo dienos, jis turėjo klajoti žeme, apšviesdamas kelią anglimi, kurią jam davė velnias. Jis įdėjo šią anglį į tuščią moliūgą. Iš čia ir pavadinimas — Džeko šviestuvas — Jack-o-lantern, sutrumpintas nuo Jack of the Lanter.
Taip pat su Helovinu susiję ir kai kurie gyvūnai — pavyzdžiui, katės. Viduramžiais buvo manoma, kad katės yra tamsiųjų jėgų pagalbininkai. Labai dažnai legendose katės yra raganų palydovės. Jei senovėje prietaringi žmonės naikino kates ir moteris, kurios buvo laikomos "raganomis", tai dabar katės yra būtinas Helovino atributas. Tas pats pasakytina apie šikšnosparnius, kurių pavidalu gaminamos tradicinės šventinės girliandos.
Helovino šventę taip pat lydi įvairūs žaidimai ir būrimai. Pavyzdžiui, galima sutikti paminėjimus apie būrimus naudojant žievelę: Škotijos merginos nupjaudavo obuolių žievelę, stengdamosi padaryti ją kuo ilgesnę ir mesdavo per petį. Buvo tikimasi, kad nukritusi žievelė įgavo sužadėtinio pavardės pirmosios raidės formą.
Kitas populiarus būrimas buvo tas, kad mergina tamsiame name su žvake rankoje turėjo eiti laiptais aukštyn nugara į priekį, o tada žvakę laikyti prieš veidrodį. Jame ji turėjo pamatyti savo būsimą vyrą, tačiau ji galėjo pamatyti ir savo mirtį.
Ką padėti ant šventinio stalo
Šią dieną dauguma skanėstų yra susiję su obuoliais, nes šventė patenka į šio vaisiaus derliaus nuėmimo laiką. Helovinui paruošiami obuolių karamelė, obuoliai sirupe ir irisai.
Šiaurės Amerikoje populiarūs kukurūzų ir moliūgų formos saldainiai. Tai saldainiai, pagaminti iš cukraus, kukurūzų sirupo, dirbtinių dažiklių ir kitų ingredientų, pridedant medaus, zefyro ir specialaus neriebaus kremo.
Airijoje Helovinui ruošiamas barmbrack — saldi mielinė duona su vynuogėmis ir razinomis. Ruošimo metu tešloje slepiami žirniai, medžio drožlės, audinio gabalas, moneta ir žiedas. Pasak legendos, jei gauni žirnius — nereikia tikėtis greitų vestuvių, jei drožlė — bus nemalonumai, audinio gabalas — skurdas, moneta — turtas, žiedas — vestuvės.
Šiais laikais šventė prarado savo istorinę ir religinę reikšmę ir tapo tik dar viena proga pasilinksminti. Be to, Vakaruose Helovinas laikomas viena pelningiausių švenčių komerciniu požiūriu. Remiantis statistika, būtent prieš jį parduodama daugiausia saldumynų. Net prieš Kalėdas ir Naujuosius metus pardavimai nėra tokie reikšmingi.
Be to, klesti prekyba kostiumais, karnavalinėmis kaukėmis ir kitais šventės atributais, kurių daugelis yra labai brangūs. Teminiai šventės vakarėliai organizuojami klubuose, kavinėse ir kitose pramogų vietose.
Helovinas dabar yra populiari tema, naudojama literatūroje, kine ir kitose meno formose. Pavyzdžiui, garsus vokiečių roko muzikantas Kai Hansenas taip pavadino savo grupę (Helloween). Muzikinė grupė tapo vienu iš "speed metal" ir "power metal" įkūrėjų, o jos simbolis — Džeko šviestuvas.
Helovinas taip pat figūruoja Džono Karpentero filme "Helovinas", Henrio Selicko ir Timo Bertono animaciniame filme "Košmaras prieš Kalėdas" ir net kultinio amerikietiško animacinio filmo "Simpsonai" epizoduose. Verta paminėti, kad daugelis televizijos serialų daro teminius epizodus spalio 31 dienos proga.