"Jis atkeršys visiems": kas ir kodėl pastūmė kanclerį vunderkindą

Staigus jauniausio kanclerio Austrijos istorijoje Sebastiano Kurco atsistatydinimas tapo pasaulinio masto skandalu

Hitleris — kaip tik nebuvo vadinamas Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas! O taip, dar vunderkindu ir Mocartu. Jauniausias pasaulyje užsienio reikalų ministras ir jauniausias kancleris Austrijos istorijoje pradėjo politinę veiklą būdamas septyniolikos. Šiandien, būdamas trisdešimt penkerių, Kurcas yra tikras politinis sunkiasvoris. Staigus jo atsistatydinimas iš kanclerio posto tapo pasaulinio masto skandalu, rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.

Austrijos kancleris praktiškai nekalba apie savo šeimos protėvius ir praeitį. Oficialiais duomenimis, jo motina yra mokytoja, tėvas — inžinierius, abu yra karšti katalikai. Tačiau blogi liežuviai apkaltino jaunąjį Kurcą tuo, kad jis gimė su sidabriniu šaukštu burnoje. "Jodinėjimas žirgais, golfas, prosekas, baliai Vienos operoje — toks jo gyvenimo būdas", — apkalbinėjo žymus sociologas Bernhartas Hainclmajeris (Bernhard Heinzlmaier).

Visa tai kažkaip neatitinka tėvų profesijų, tačiau Kurco biografijoje yra daug tokių spragų. Jo merginos, aukštos Finansų ministerijos pareigūnės Suzanos Tyr (Susanne Thier) gyvenimas taip pat yra labai įslaptintas. Tik žinoma, kad jie susipažino, kai jiems abiem buvo 18 metų, ir nuo to laiko nesiskyrė, nors santuokos neįformino.

Jaunąjį Kurcą į politiką atvedė Markusas Figlis (Markus Figl), garsaus austrų politiko Leopoldo Figlio prosūnėnas, kuris savo metu — netrukus po karo — taip pat buvo jauniausias šalies kancleris. Šis šeimos klanas laikosi konservatyvios darbotvarkės, pagrįstos katalikų religijos ir klasikinio kapitalizmo vertybėmis. Na, ir perduoda giminėms kaip palikimą aukštas pareigas Austrijos liaudies partijoje.

Po Figlio sparnu Sebastianas Kurcas greitai padarė karjerą Austrijos liaudies partijos jaunimo skyriuje ir tapo jo lyderiu. Būdamas 25 metų jis buvo paskirtas integracijos ministru, 27 metų — užsienio reikalų ministru. Jis buvo toks užimtas, kad metė universitetą, taip ir negavęs diplomo. "Kaip jis atrodys šalia Lavrovo ir Šteinmajerio?!" — tada piktinosi jaunojo talento kritikai.

Kurcą nuo pat pradžių draskė liaudies meilė-neapykanta. Viena vertus, jo nuotraukos iš arti nepalikdavo pirmų puslapių. Jo švarkai ir kojinės tapo pokalbio tema. Kai tik jis išeidavo į viešumą, minios gerbėjų puolė prie jo pasidaryti asmenukę. (Pastebėsime skliausteliuose, kad Austrijos kancleris tikrai atrodo puikiai.) Kita vertus, rimti politiniai veikėjai — senyvo amžiaus, turintys regalijas ir raukšles — murmėjo, kad visa tai yra netvarka ir greitai baigsis.

Tačiau vunderkindas nepasidavė ir tikrai pasirodė kaip protingas diplomatas. Jam vadovaujant, Viena tapo vienu iš pirmaujančių pasaulio politikos centrų. Čia buvo suregtos derybos dėl Irano susitarimo. Čia su valstybiniu vizitu atvyko Vladimiras Putinas.

O 2016 metais Jaunasis Meternichas pasiekė, atrodytų, neįmanomą. Kurco, kuris įveikė Vokietijos valdančiųjų ir asmeniškai Angelos Merkel pasipriešinimą, primygtinis reikalavimas buvo užblokuotas "Balkanų kelias" — nelegalių migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų kelias į Europą. Tai žymiai sumažino ES naštą ir leido blokui kažkaip išgyventi migrantų krizę. Ir kartu Austriją pozicionavo kaip Austrijos-Vengrijos paveldėtoją — slavų šalių, buvusių jos valdų, gynėją nuo invazijos iš Rytų.

2017 metų gegužę Kurcas tapo Austrijos liaudies partijos vadovu, o gruodį — Austrijos kancleriu. Vietiniai liberalai puolė į isteriją. Austrijos kairieji nekentė Kurco, dar kai jis buvo integracijos ministras. Jis prastūmė įstatymą dėl privalomų vokiečių kalbos pamokų mokyklose, skirtose vaikams migrantams, ir parandžos draudimo. Kurcas taip pat buvo prieš gėjų santuokas, manydamas, kad homoseksualams užtenka jau galiojančio partnerystės įstatymo. Be to, kancleris yra atviras katalikas, o tai šiandien yra tiesiog mirtina nuodėmė.

Kairieji neapkentėjai davė politikui pravardę Mažasis Hitleris (angl. "Baby Hitler"). "Austrijos kelionė laiku! Pagaliau Hitlerį galima nužudyti kūdikystėje!" — linksminosi vokiečių satyrinis žurnalas "Titanikas".

Tačiau su kraštutiniais dešiniaisiais Kurcui taip pat nesusiklostė. Sutikęs į koaliciją su gana radikalia, pagal Europos standartus, Laisvės partija, Kurcas mikliai perėmė jų darbotvarkę. Visų pirma, tai buvo skaudi migrantų problema. Austrijos liaudies partijos lyderis mažino išmokas migrantams ir jų šeimoms, griežtai kontroliavo atvykusių srautus, agitavo už nacionalines Austrijos vertybes ir atvykusių integraciją. Po amerikiečių karių išvedimo iš Afganistano jis atvirai pareiškė, kad jo šalis nebepriims nė vieno pabėgėlio iš Afganistano.

Tačiau tuo pačiu metu kancleris griežtai slopino bet kokias nacionalistines išdaigas. Sužinojęs, kad Kraistčerčo mečetę apšaudęs Naujosios Zelandijos teroristas pervesdavo pinigus austrų identitarizmo atstovams, Kurcas pareikalavo, kad jie būtų nedelsiant išsklaidyti. Ir vėl jį užliejo įžeidimų srautas — dabar iš dešiniųjų radikalų pusės. Paradoksaliu būdu kanclerį — Europos konservatorių žvaigždę ir viltį — pradėjo vadinti "Sorošo pakaliku".

Tiesos dalis tame buvo. Kai Viktoras Orbanas išvarė iš Vengrijos Džordžo Sorošo Europos universitetą, Kurcas iš karto pasiūlė skandalingam oligarchui perkelti universitetą į Vieną. Kancleris reguliariai susitinka ir su pačiu Sorošu, ir su jo sūnumi Aleksandru.

Tuo pačiu metu Kurcas sugeba draugauti su Trampu ir visa jo šeima. Tai netrukdo jam dalyvauti slaptuose Bigtecho lyderių susirinkimuose, kuriuos rengia "Alphabet" savininkas Erikas Šmitas (Eric Schmidt), nors visi žino, kad IT oligarchai Trampo nekenčia.

Dėl atsargaus tylėjimo skandalingais pretekstais Kurcas savo tėvynėje buvo pramintas Tyliuoju Kancleriu. Jo manevringumas ir gebėjimas draugauti su absoliučiai priešingais žmonėmis tikrai įsiutina radikalus — tiek kairėje, tiek dešinėje. Tačiau Austrijai toks kancleris pasirodė tikra dovana. Šalis kasmet demonstruoja tvarų ekonomikos augimą. Viena atgavo buvusį spindesį ir tapo vienu iš pasaulio diplomatijos centrų.

2018 metais Kurcas pakvietė Vladimirą Putiną į šalį ir savotiškai atšventė dujų tiekimo iš Rusijos 50-metį: Austrijos OMV pasirašė sutartį su "Gazprom" laikotarpiui iki 2040 metų. Rezultatas — šiandien Austriją apėjo visos Europos energetikos krizė.

Visa tai, žinoma, negalėjo Kurcui gerai pasibaigti. Amerikos partneriai sunerimo. Kaip visiškai kontroliuojamoje, iš pažiūros, Europoje su jos sterilizuotu politiniu elitu staiga pasirodė ryškus valstybės veikėjas, turintis drąsos vykdyti suverenią politiką?

Jis į viską turi savo požiūrį — ir nebijo to išreikšti. Kurco "nusikaltimų" globalistinei darbotvarkei sąrašas yra begalinis. Tai jis gina Viktorą Orbaną, tai palaiko "Višegrado ketvertą". Tai sako, kad "nereikia sunaikinti pasaulio ekonomikos, norint išgelbėti planetą nuo klimato kaitos". Tai apskritai pareiškia, kad "taika Europoje neįmanoma be Rusijos". Su tuo reikėjo skubiai kažką padaryti.

Kairieji politikai, maitinami geriausio Kurco draugo Džordžo Sorošo, pradėjo informacinį karą socialiniuose tinkluose prieš Austrijos kanclerį. Šią vasarą paaiškėjo, kad Kurco mergina laukiasi kūdikio. Nekentėjai iš karto ėmė kurti memus tema "Mažasis Hitleris turės savo mažąjį".

JAV Valstybės departamentas pareiškė, kad Vienoje amerikiečių diplomatus įžeidžia Rusijos specialiosios tarnybos. Leidinys "Politico" pranešė, kad "politinis vunderkindas virto nusikalstamu manipuliatoriumi". Vokietijos laikraščiai, nuolat tarnaujantys Amerikos interesams, pas kanclerį aptiko "polinkį nacių retorikai". Jūs paklausite, kuo ši retorika pasirodė? Galbūt kancleris šaukė "Sieg heil!". Ne, ne, Kurcas tiesiog kelis kartus pavartojo žodį "tėvynė".

Kol Kurcas buvo komandiruotėje, kanclerio kabinete buvo atlikta krata. Austrijos prokuratūra kaltina jo darbuotojus, kad jie panaudojo biudžeto lėšas tam tikroms apklausoms, kurios palankiai apšviečia politiką.

Neva buvo ir kažkokie kyšiai laikraščio "Osterreich" redaktoriams. Šis kaltinimas skamba ypač keistai. Kurcas pats yra žvaigždė. Jo "Instagram" paskyra turi apie 350 tūkstančių sekėjų. Tinklaraštininkai ir "influenceriai" aptaria jo kojinių spalvą ir "laikina" jo nuotraukas. Žurnalistams visai nereikia kyšių, kad apie jį rašytų.

Kas bestovėtų už išpuolio į Kurcą, akivaizdu, kad nei Vašingtonui, nei Briuseliui tokių ryškių politikų visai nereikia. Pagal tą pačią schemą, kaip ir kanclerį, globalistų elitas šiandien naikina Matteo Salvinį, Italijos šiaurės lygos lyderį.

Tačiau Kurcą ir toliau palaiko rinkėjai. Daugelis politologų Vienoje mano, kad jo atsistatydinimas yra tik sumanus politinis žingsnis. 2019 metais jis panašiai išvyko po Ibizos skandalo. Tai buvo šiurkščiai sufabrikuota provokacija prieš Laisvės partijos lyderį Hansą-Kristianą Štrachę (Heinz-Christian Strache). Kurcas tada nutraukė koaliciją su šia partija ir atsistatydino. Ir beveik iš karto laimėjo naujus rinkimus ir vėl ėmė vadovauti šalies vyriausybei. Juokinga, kad kancleris sukalė naują koaliciją ne su Laisvės partija, o su savo žiauriausiais priešininkais — "žaliaisiais".

Dabar būtent "žalieji" iš visų jėgų skandina Kurcą. Tačiau visiškai įmanoma, kad jiems skamba varpas. "Kurcas atkeršys jiems visiems, — sako vokiečių bulvarinio laikraščio "Bild" redaktorius. — O ypač "žaliesiems".

Kadangi jis išlieka Austrijos liaudies partijos lyderiu ir turi rinkėjų meilę, Kurcas turi tam visas galimybes. Neveltui jį vadina roko žvaigžde, o kokia žvaigždė be sugrįžimų? Išeiti, kad sugrįžtų — mėgstamiausias Alpių Trampo triukas.