"Ypatingas" Holokaustas. Lietuva visada sako, kas jai naudinga

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išvyko į Švediją dalyvauti tarptautiniame forume, skirtame Holokausto aukoms atminti ir kovai su antisemitizmu

Kodėl Lietuvos vadovas nekalbėjo apie tai, kaip šiuolaikinėje Lietuvoje pagerbiamas ne tik Holokausto aukų, bet ir jo budelių atminimas?

Aukštą forumo statusą pabrėžia jo dalyvių sąrašas. Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Liuvenas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, Izraelio prezidentas Izaokas Hercogas, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas. Ir šioje eilėje — Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Forume jis garsiai kalba apie tai, kaip pasimokyti iš Lietuvos, kad būtų išsaugotas Holokausto atminimas. Viena iš forumo sesijų, kurioje jau kalbėjo Lietuvos vadovas, vadinosi "Saugant atminimą, kovojant su iškraipymais".

"Iki šiol skaudžiai jaučiame savo bendrapiliečių, Lietuvos žydų, netektį. Privalome užtikrinti, kad būsimos kartos prisimintų ir apmąstytų skaudžias Holokausto pamokas. Suvokdami, kad praeities košmarai negali kartotis, turime kovoti su visais bandymais klastoti istoriją ir kurstyti neapykantą", — Prezidentūros pranešime cituojamas Nausėda.

Lietuva suklastojo tiek, kad "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, oficialiai pripažintas "faktiniu Lietuvos valstybės, kovojusios prieš sovietų valdžią, lyderiu". Neva, jis išgelbėjo žydų mergaitę, kurią jos mama išmetė pro traukino, vežančio žydus "į mirtį", langą. Apie tai per Lietuvos didvyrio palaikų perlaidojimo ceremoniją pasakojo akla ir kurčia močiutė. Šią sensacingą istoriją po visą Lietuvą išplatino didžiausi portalai, net neklausdami apie tokio skambaus fakto tikrumą ir dokumentinį patvirtinimą.

Visuomenės veikėjas profesorius Pinchosas Fridbergas atkreipė dėmesį į šį absurdą.

"Holokausto ir Lietuvos partizanų tema yra labai didelio taktiškumo reikalaujanti tema, todėl kiekvienas ištartas žodis turi būti kruopščiai patikrintas ir patvirtintas dokumentais. Vienas dalykas, kai tokios naujienos pasirodo asmeniniame tinklaraštyje ar svetainėje, kurioje yra šimtas ar du skaitytojai, ir visai kas kita, kai informaciją skelbia žiniasklaida, kurios kasdieninė auditorija yra šimtai tūkstančių žmonių. Manau, kad bandymas Lietuvos nacionaliniam didvyriui priskirti žygdarbį, kurio jis nedarė, ne tik diskredituoja herojų, bet ir rodo nepagarbą teisuoliams, kurie, gelbėdami žydus, rizikavo savo ir visų savo artimųjų gyvybėmis. Todėl man atrodo, kad tokios istorijos neturėtų likti nepastebėtos", — cituoja Pinchosą Fridbergą leidinys "Obzor".

Ir tai ne vienintelis šaukštas deguto lietuvių sielvarto dėl Holokausto aukų medaus statinėje.

Garsus skandalas kilo po to, kai amerikiečių žurnalistė Silvija Foti visam pasauliui papasakojo apie savo senelį — Lietuvos didvyrį Joną Noreiką. Nuo vaikystės Silvijai buvo sakoma, kad jos senelis Jonas buvo didvyriškas kovotojas už Lietuvos laisvę nuo "sovietinės okupacijos". Tačiau kai pati mergina pamatė dokumentus, patvirtinančius senelio "didvyriškumą", ji pasibaisėjo.

Paaiškėjo, kad jos didis protėvis buvo nacių režimo bendrininkas ir tiesiogiai dalyvavo Holokauste. Matyt, už tai šlovingo Silvijos senelio garbei buvo iškabinta atminimo lenta Lietuvos sostinės centre, ant Mokslų akademijos pastato.

Įdomu, ar Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apie tai kalbėjo iš aukšto forumo tribūnos? Žinoma ne. Juk šiandien Lietuvoje valdžioje yra Vanagų ​​ir Noreikų palikuonys. Oficialiuose renginiuose, dalyvaujant užsieniečiams, jie lieja krokodilo ašaras dėl 200 tūkstančių nacių okupacijos metu nužudytų litvakų, o grįžę prie Seimo ir vyriausybės sienų kuria naujas pasakas apie Lietuvos didvyrius-išvaduotojus. Taip jie pašalina žydų kraujo dėmes nuo pomirtinių mundurų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.