Ne rusai, bet dalis rusiško pasaulio: apie ką buvo kalbama Rusijos tautiečių suvažiavime

Kaip Rusija planuoja plėtoti rusų kalbą kaimyninėse šalyse? Išsamiau – Sputnik apžvalgoje iš VII Pasaulinio rusų tautiečių kongreso

Septintasis iš eilės Pasaulinis užsienyje gyvenančių rusų tautiečių kongresas Maskvoje surinko 400 delegatų iš 100 valstybių, įskaitant kaimynines šalis.

Kokių lengvatų gali tikėtis tautiečiai iš posovietinių šalių, kaip padidės kvota į Rusijos universitetus ir kodėl Rusija kartais kitų tautybių atstovus vadina rusais — Sputnik medžiagoje.

"Rusas" yra daugiatautė sąvoka

Niekam ne paslaptis, kad terminas "rusų pasaulis" sukelia dviprasmišką reakciją už Rusijos ribų. Kažkas pritaria "rusų pasaulio" koncepcijai, manydamas, kad Rusijai, kaip ir bet kuriai kitai valstybei, reikia paremti išeivijos atstovus užsienyje. O kažkas atvirai jį kritikuoja, vadindamas tai ekspansijos bandymu.

Tačiau kuriant užsienio politikos doktrinas Rusijai sunkiau nei kitoms šalims — juk TSRS sudėtyje buvo 15 respublikų, ir kiekvienoje iš jų iki šiol kalbama rusiškai. Be to, svarbu: ne visi rusakalbiai buvusių sovietinių šalių piliečiai yra etniniai rusai. Galbūt todėl Rusija vietoj termino "diaspora" (asociacija, pagrįsta etniniais ar religiniais pagrindais) vartoja kitą terminą — "tautiečiai".

Tautiečių kategorijai iš karto priklauso kelios žmonių grupės: Rusijos piliečiai, nuolat gyvenantys už jos sienų, asmenų, gyvenusių Rusijos Federacijos teritorijoje, palikuoniai, taip pat asmenys, priklausantys tautoms, istoriškai gyvenančioms Rusijos Federacijos teritorijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kalba VII Pasauliniame užsienyje gyvenančių rusų tautiečių kongrese

© Sputnik / Илья Питалев

/

Pereiti į medijų banką

"Rusija yra daugiatautė ir daug konfesijų turinti šalis, — pareiškė Tautiečių kongresą atidaręs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. — Mūsų patirtis apie tautų, kultūrų ir religijų egzistavimą yra unikali".

Visus šiuos skirtingų religijų ir kultūrų atstovus vienijanti pradžia, anot Lavrovo, yra rusų kalba. Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenka per kalbą kongrese taip pat daug dėmesio skyrė kalbai, o ne dalyvių tautybei.

"Sunkiausiais pandemijos mėnesiais jūs suteikėte pagalbą mūsų piliečiams, atsidūrusiems sudėtingose ​​gyvenimo situacijose. Jumis galima pasikliauti", — su dėkingumu kreipėsi į kaimyninių šalių gyventojus Matvijenka ir pridūrė, kad visi kartu jie sudaro "daugiatautį pasaulį".

"Mūsų rusai atsiduria absoliučiai neįtikėtinose situacijose, nepriklausomai nuo tautybės, — pareiškė Rusijos Federacijos žmogaus teisių kontrolierė Tatjana Moskalkova. — Rusijos vokiečiai, Rusijos žydai, Rusijos uzbekai. Neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, draudimas moterims, ištekėjusioms už užsienio piliečių, bendrauti su savo vaikais..."

Barjerų mažinimas

Kaip pažymėjo Sergejus Lavrovas, per pastaruosius 20 metų Rusija kartu su savo tautiečiais sugebėjo išspręsti "svarbią užduotį — paversti tarptautinį Rusijos pasaulį realybe". Jo nuomone, daugeliu atžvilgių tai palengvino į Rusijos Konstituciją įtraukta nuostata dėl tautiečių teisių ir interesų apsaugos.

"Šios teisės normos leidžia tobulinti valstybės politiką atžvilgiu tų, kurie likimo valia atsidūrė už tėvynės sienų", — pabrėžė Lavrovas.

Reguliarūs tautiečių susitikimai padėjo Rusijos valdžiai supaprastinti Rusijos pilietybės gavimo procedūrą, mano Rusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios migracijos klausimų valdybos viršininkė Valentina Kazakova.

"Per trejus metus nuveikta daug, — pasakė Kazakova. — Nereikia atsisakyti esamos pilietybės. Dabar Kazachstano, Moldovos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai gali gauti pilietybę supaprastintu būdu."

Beje, milijoniniu Rusijos valstybinės tautiečių perkėlimo iš užsienio programos dalyviu šių metų gegužę tapo tautietis iš Kazachstano, pranešė Valentina Kazakova.

"Tai nuostabus vaikinas, gydytojas pagal išsilavinimą, jis nuo pat pirmųjų pandemijos dienų buvo raudonojoje zonoje ir padėjo mūsų piliečiams kovoti su liga, — papasakojo ji. — Šiandien Rusijos teritorijoje gyvena apie septynis milijonus užsieniečių ir daugelis jų — mūsų tautiečiai. VRM užduotis — sumažinti administracines kliūtis, trukdančias jiems gauti Rusijos pilietybę".

Kvotų kaimyninėms šalims padaugės

Pirmoji tautiečių banga — tai žmonės, išgyvenę Tarybų Sąjungos žlugimą. Tačiau dabar Rusija turėtų skirti daug dėmesio jaunajai kartai, mano Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.

"1989–1990 metais 350 milijonų žmonių pasaulyje kalbėjo rusiškai, o dabar — 270, — sakė jis. — 30 metų istoriniu mastu yra nereikšmingas laikotarpis, ir minus 80 milijonų žmonių! Neseniai atidarėme Čechovo mokyklą Biškeke, bet kiek šimtų užsidarė įvairiose ​​šalyse. Todėl švietimas mums yra svarbiausia užduotis".

Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Leonidas Sluckis VII Pasauliniame užsienyje gyvenančių rusų tautiečių kongrese

© Sputnik / Илья Питалев

/

Pereiti į medijų banką

Kitais metais Rusija ketina pradėti penkių mokyklų veiklą, kiekviena iš jų galės priimti iki 1200 mokinių, pažymėjo švietimo viceministras Andrejus Kornejevas. Pasak jo, Rusija kuria naujo formato mokyklas — jose mokomasi pagal Rusijos standartą, tačiau su integruotu tautiniu komponentu (su tautinės kalbos ir istorijos mokymu). Viena tokia mokykla jau yra Turkmėnijoje. Dar devynias planuojama atidaryti Kirgizijoje.

Rusija didina ne tik mokyklų skaičių, bet ir kvotinių vietų, skirtų nemokamoms studijoms universitetuose gauti, skaičių, priduria Rusijos Federacijos mokslo ir aukštojo mokslo viceministras Dmitrijus Afanasjevas. Kitais mokslo metais kvotų skaičius bus 23 tūkst. vietų, o 2023 m. — 30 tūkst.

"Taip pat užsienyje, 17 šalių, dirba 40 Rusijos aukštųjų mokyklų filialų, — pasakė Afanasjevas. — Jose mokosi 17 tūkst. moksleivių. O Armėnijoje, Tadžikistane, Kirgizijoje ir Baltarusijoje veikia dvigubo pavaldumo organizacijos (ir Rusijos, ir pačios šalies kontroliuojami slavų universitetai — Sputnik)".