Tiekimo sutrikimai ir užterštumas: Lietuva perspėjama apie rizikas ekonomikai

Dabar būtina atidžiai stebėti ir vertinti ekonominius pokyčius ir, prireikus, koreguoti politiką, mano Lietuvos bankas

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvos yra palankios, nors rizikos išlieka. Apie tai pareiškė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, komentuodamas naujausias Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozes.

Pažymima, kad pasaulio ekonomikos augimas šiemet turėtų būti 5,9 proc., o 2022 m. — 4,9 proc. Tuo pačiu metu Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), TVF prognozėmis, šiemet augs 4,7 proc., o kitąmet — 4,1 proc. 2021 ir 2022 metų euro zonos ekonomikos augimo prognozė siekia 5 ir 4,3 proc.

Šimkaus teigimu, Lietuva demonstruoja stiprų augimą tiek regiono, tiek Europos mastu. Vis dėlto, jo vertinimu, šiuo metu būtina atidžiai stebėti ir vertinti ekonomikos raidą, o prireikus — koreguoti politikos priemones, kad atskirų sektorių ar net visos ekonomikos augimas neimtų viršyti saugaus greičio.

"Žvelgiant į ateitį, pasakytina, kad pagrindinės rizikos augimui siejamos su tolesne pandemijos eiga ir galimu naujų viruso atmainų atsiradimu dar nepasiekus pakankamos apimties vakcinacijos globaliu mastu. Neigiamą poveikį taip pat gali turėti lėtesnis, nei tikimasi, tiekimo grandinių normalizavimasis, galintis kilstelėti infliaciją. Galiausiai, geopolitinės įtampos, ypač tarp JAV ir Kinijos, gali pristabdyti investicijas ir tarptautinę prekybą", — sakoma Lietuvos banko pranešime.

Fondas atkreipia dėmesį į reikšmingas su klimato kaita susijusias rizikas ir ragina šalis kuo greičiau imtis ryžtingų priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kadangi dabartiniai įsipareigojimai nėra pakankami, siekiant užtikrinti, jog klimato atšilimas neviršytų normų. Fondas pabrėžia ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą siekiant globaliu mastu koordinuoto atsako į klimato kaitos rizikas.

Tuo tarpu anksčiau Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija ("Linava") pareiškė, kad šalyje gali pasikartoti britiškas scenarijus — šalis susidurs su būtiniausių prekių trūkumu. Dėl sunkvežimių trūkumo padėtis šalyje darosi ekstremali.

Transporto ir logistikos sektorius yra svarbus strateginis Lietuvos ekonomikos sektorius, kuriam šiuo metu tenka apie 13,3 procento šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Jame dirba per 77 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų ir daugiau nei 100 tūkst. kitų sričių darbuotojų.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava") jau pabrėžė, kad transporto įmonės dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų patiria nuostolius. Visų pirma įmonės moka už leidimus įdarbinti užsienio vairuotojus, tačiau dėl ilgo apdorojimo šios kvotos patenka į "šiukšliadėžę", nes darbuotojai spėja susirasti darbą kitose šalyse.