Profsąjungos reikalauja panaikinti mokamą nepasiskiepijusių darbuotojų testavimą

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai mano, kad įstatymas prisidės prie įtampos didinimo darbo vietoje, darbuotojų ir darbdavio santykių bloginimo bei nepasitikėjimo skatinimo

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydama vetuoti Seimo priimtus Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais nustatyta, kad nepasiskiepytų darbuotojų koronaviruso tyrimai nebefinansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

Konfederacijos nuomone, toks įstatymu įtvirtinamas teisinis reguliavimas yra ydingas, neatitinkantis aukštų žmogaus teisėms keliamų standartų reikalavimų, o jo priėmimo procesas iš esmės pažeidžia socialinio dialogo principus.

Įsigaliojus įstatymui, visais teisiniais pagrindais dirbantys asmenys privalės pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jei norės visa apimtimi ir nekliudomai vykdyti savo darbines funkcijas. Kitu atveju profilaktinis testavimas bus apmokamas iš darbuotojo lėšų. LPSK atkreipia dėmesį, kad tai yra paslėptas priverstinis skiepijimas, o bet kokia nebūtina ir neproporcinga prievarta pažeidžia žmogaus teises, skatina pasipriešinimą ir neigiamai veikia skiepijimo procesą.

Profesinių sąjungų konfederacija pažymi, kad įstatymas apjungia dvi teisės nuostatas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (DSSĮ) nustato privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus, kurie apmokami darbdavio lėšomis. Tuo tarpu galiojanti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo redakcija nustato taisykles, kaip reikia elgtis, siekiant sustabdyti viruso plitimą visuomenėje ir darbo vietoje. Įstatymu sumaišomi du teisiniai reguliavimai, t. y. darbuotojų profilaktiniai sveikatos patikrinimai dėl grėsmės užsikrėsti ir užkrėsti kitus virusu darbo vietoje bei visuomenės sveikatos ir saugumo klausimas.

"Šiuos du teisinius reguliavimus būtina atsieti ir palikti reguliuoti atskiriems įstatymams, t. y. nustatant vienas taisykles, taikomas darbo santykių kontekste, kitokias – viešajame gyvenime. Palikus tokį įstatymą, koks jis yra priimtas, jis sukels teisės normų koliziją, prisidės prie įtampos didinimo darbo vietoje, darbuotojų ir darbdavio santykių bloginimo bei nepasitikėjimo skatinimo", — teigiama pranešime.

LPSK rašte taip pat atkreipia dėmesį, kad keičiant teisinį reguliavimą buvo pažeisti trišalio socialinio dialogo principai: į diskusijų procesą nebuvo įtraukti darbuotojų ir darbdavių atstovai, o Vyriausybė vienašališkai priėmė sprendimą nefinansuoti periodinio testavimo iš valstybės biudžeto lėšų ir pateikė Seimui įstatymo projektą.

Antradienį Seimas nusprendė, kad nepasiskiepiję darbuotojai patys turės susimokėti už privalomus COVID-19 testus.

Patvirtiname įstatymo projekte numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau bus finansuojami valstybės lėšomis. Testai bus finansuojami iš biudžeto, kai bus neužtikrintas vakcinų prieinamumas arba kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau teigė, kad koronaviruso tyrimai valstybei kainuoja milijonus eurų.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje daugėja COVID-19 atvejų. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 1 186,6. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pakilo iki 13,00 proc.

Per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 5 511 žmonių. Bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekia 376 089.