"Susprogdinti metro ir Kremlių". Kas išgelbėjo Maskvą nuo visiško sunaikinimo

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Barikados gatvėse, kilometrai apkasų, tuščios aikštės ir nelaimės nuojauta — 1941 metų rudenį sovietų sostinė ruošėsi vokiečių armijos "Centro" grupės, kuri ėjo į Rytus, sutriuškindama bet kokį pasipriešinimą, smūgiui. Per trumpą laiką gynėjai didžiausią šalies miestą pavertė neįveikiama tvirtove. Kas tada vyko Maskvoje — aprašė RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.

Panika ir marodieriai

Sostinė buvo ne tik politinis centras, bet ir didžiausias transporto mazgas. Be to, čia buvo daug karinių gamyklų. Hitleris buvo apsėstas idėjos užgrobti Maskvą ir ją sunaikinti iki pamatų. Iš pradžių vokiečiai dėjo vilts į liuftvafę, tačiau jiems nepavyko prasiveržti pro priešlėktuvinę gynybą ir padaryti miestui rimtų nuostolių. Tapo aišku, kad miesto nepavyks užimti be sunkios kovos. Rugsėjo pabaigoje kariuomenės grupės "Centras" vadas feldmaršalas Fedor'as von Bock'as įsakė pradėti puolimą.

Spalio viduryje Raudonosios armijos padėtis iš sunkios tapo kritine. Vokiečiai apsupo sovietų kariuomenę prie Viazmos ir prasiveržė pro Možaisko gynybos liniją, kuri iš vakarų dengė Maskvą. Tik dėl įnirtingo Raudonosios armijos pasipriešinimo pavyko pristabdyti vermachto puolimą. Nepaisant to, naciai turėjo pranašumą, jie ir toliau judėjo į priekį, nors ir ne tokiu tempu, kokio tikėjosi.

"Sovinformbiuro" suvestinės kasdien kėlė vis didesnį nerimą. Maskva suprato, kad priešas yra labai arti — šturmas galėjo prasidėti bet kurią akimirką. Mieste kilo panika. Iš dalies tai išprovokavo tai, kad metro buvo uždarytas spalio 16-ąją — tai vienintelė diena istorijoje, kai didmiesčio metro neveikė. Dešimtys tūkstančių žmonių paliko savo namus, buvo uždarytos įmonės ir gamyklos, marodieriai apiplėšė parduotuves ir apleistus butus. Situaciją apsunkino į miestą prasiskverbusios vokiečių diversantų grupės.

Raudonosios armijos kovotojų mokymas prieš išsiunčiant į frontą

© Sputnik / Анатолий Гаранин

"Jei vokiečiai būtų žinoję, kas vyko Maskvoje, jie jau spalio 16 dieną būtų užgrobę miestą, desantavę penkis šimtus žmonių, — po karo prisiminė rašytojas Arkadijus Pervencevas. — Šimtai tūkstančių nedrausmingų darbuotojų, kuriuos dažnai be cento palikdavo pabėgę direktoriai, šimtai tūkstančių darbininkų žmonų ir jų vaikų, nudriskusių ir nepasiturinčių, buvo tas sprogstamasis elementas, galėjęs sunaikinti Maskvą anksčiau nei pirmajam priešo tankui prasiveržus iki užtvaros. Taip, Maskva buvo pakeliui į sukilimą! Ir spalio 16 dieną nė vienas balsas nekvietė žmonių laikytis tvarkos".

Dvi linijos

Tačiau netrukus valdžia ėmė taisyti situaciją. Spalio 20 dieną Valstybės gynybos komitetas įvedė apgulties padėtį Maskvoje ir gretimose vietovėse. Bet koks judėjimas gatvėse buvo uždraustas nuo vidurnakčio iki penktos ryto. Sustiprinti milicijos ir Vidaus reikalų liaudies komisariato (VRLK) būriai palaikė tvarką. Pažeidėjus teisė karo tribunolas, o provokatoriai buvo sušaudyti vietoje.

Maskvos gynyba buvo pavesta Vakarų frontui vadovaujant armijos generolui Georgijui Žukovui. Maskvos įgulai vadovavo generolas leitenantas Pavelas Artemjevas.

Aplink sostinę buvo įvestvos dvi gynybinės linijos. Vos per dvi savaites jie iškasė 361 kilometrą griovių, 336 kilometrus prieštankinių eskarpų, įrengė 571 patrankų tašką, beveik keturis tūkstančius kulkosvaidžių taškų ir dzotų bei 611 kilometrų spygliuotos vielos. Mieste buvo užminuota viskas, kas galėjo sudominti įsibrovėlius — metropolitenas, karinės įmonės, administraciniai pastatai, įskaitant Kremlių.

VRLK kariai buvo sustiprinti 2-ąja specialiosios paskirties motorizuotųjų šaulių divizija. Priešo proveržio atveju jie turėjo kovoti miesto viduje. Vidinė linija buvo padalinta į tris juostas su sienomis aplink mažąjį Maskvos, Sodo ir Bulvaro geležinkelių žiedus. Kiekviename buvo įrengti apkasai, įrangos priedangos, šaudymo taškai.

Sovietiniai zenetinių raketų leidėjai Maskvoje

© Sputnik / Олег Кнорринг

Be to, buvo suformuoti specialūs sukarinti daliniai gaisrams nuo padegamųjų bombų ir sviedinių gesinti. Fabrikuose ir gamyklose 200 000 savanorių užsirašė į 13 000 ugniagesių komandų. Visi dalyvavo gynyboje. Moterys ir vaikai kasė apkasus ir statė barikadas, vyrai prisijungė prie Liaudies milicijos. Niekas nesiruošė atiduoti Maskvos.

Sulaukti pagalbos

Iki lapkričio pradžios kažkada žydėjusi Maskva nebuvo panaši į šiuolaikinį megapolį: tranšėjų ir tunelių tinklas, barikados, prieštankiniai "ežiai". Gatvėse, be miestiečių, kurie statė įtvirtinimus, buvo tik kariškiai ir policija. Ant stogų visą parą budėjo paaugliai, kurie įspėdavo apie oro antskrydžius.

Patvariausiuose pastatuose buvo įrengti pasipriešinimo atramos mazgai. Gynėjai užėmė pozicijas gatvėse, prieigos iš šonų buvo užtvertos barikadomis. Vokiečiams tektų atakuoti iš priekio ir patirti didelių nuostolių. Šaudymo taškus buvo leidžiama įrengti butuose, rūsiuose, palėpėse, laikinai iškeldinant gyventojus iš jų namų.

Dykvietės ir aikštės buvo pritaikytos artilerijos pozicijoms. Taip "Dinamo" stadione dislokuota sunkių 203 mm B-4 haubicų baterija — ji šaudė į priešą per visą mūšį netoli Maskvos. Iš oro sostinę dengė 6-asis oro gynybos naikintuvų korpusas, priešlėktuviniai ginklai ir aerostatai.

Sovietų naikintuvai danguje

© Sputnik / Марк Редькин

Iš rytinių regionų skubiai buvo dislokuotas pastiprinimas ir atsargos. Galiausiai jie atliko lemiamą vaidmenį, išvarydami vokiečius iš sostinės. Vermachto nuostoliai viršijo pusę milijono žmonių. Tačiau pergalė netoli Maskvos atiteko Raudonajai armijai už didelę kainą — žuvo beveik 940 tūkstančių karių ir karininkų. Miesto apgulties padėtis buvo atšaukta 1942 metų sausio 7 dieną.