Vyriausybė nusprendė, kas laukia migrantų po 6 mėnesių sulaikymo

Migracijos departamentas jau išnagrinėjo trečdalį neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų prašymų suteikti prieglobstį

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Ministrų kabinetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos teikiamiems siūlymams dėl migrantų sulaikymo laikotarpio pokyčių.

Naujausiomis pataisomis siūloma tobulinti prieglobsčio nagrinėjimo procedūras ekstremaliosios situacijos laikotarpiu. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, tai kompromisinis variantas, leidžiantis suderinti šalies nacionalinio saugumo interesus ir atliepiantis migrantų teisių aspektus.

"Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui siūloma dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai. Priimant sprendimą dėl judėjimo apribojimo – įsitikinti ar nėra pabėgimo pavojaus ar migrantas nekelia grėsmės valstybei. Šioje situacijoje svarbu atliepti žmogaus teisių lūkesčius, bet kartu užtikrinti nacionalinių interesų saugumą", – teigia vidaus reikalų ministrė.

Posėdžio metu Ministrų kabinetas nutarė grįžti prie įprastinės skundų nagrinėjimo tvarkos. Siūloma atsisakyti ikiteisminės tvarkos ir pasilikti prie 2 etapų teismų – Apygardos administracinio teismo (AAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT). Apskundimai nestabdys sprendimo įgyvendinimo.

Vyriausybė taip pat pritarė pataisoms, kuriomis pirmiausia siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas (MD). Prieglobsčio prašytojai turi kur kas platesnes teises ir garantijas nei neteisėti migrantai, kurie iš Lietuvos gali būti išsiųsti nedelsiant.

Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, įstatymo pataisomis siūloma dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai.

Jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi šalyje ir judėjimo apribojimai jam netaikomi. Jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, kol įsiteisės sprendimas, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas.

Jei kyla pavojus, kad migrantas gali pasislėpti ar pabėgti, Migracijos departamento arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendintas ribojant judėjimo laisvę iki 6 mėnesių.

Jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui ar sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ir alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo. Teismai migrantus gali sulaikyti ne ilgiau kaip 18 mėnesių.

Projekte taip pat siūloma, kad esant ekstremaliai situacijai nebūtų galima riboti teisės migrantams nemokamai, jiems suprantama kalba gauti informaciją apie teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.

Tokiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Migracijos departamentas jau išnagrinėjo trečdalį – 1 289 – neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų prašymų suteikti prieglobstį. Pabėgėlio statusas suteiktas 2 Eritrėjos pilietėms, joms išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, 878 migrantams prieglobstis nebuvo suteiktas, o 409 neteisėtų migrantų prašymai suteikti prieglobstį buvo nutraukti dėl migrantų grįžimo į kilmės šalis arba pasišalinimo.

Iš viso nuo metų pradžios iš Lietuvos išsiųsta 260 neteisėtų migrantų. Šiuo metu išsiuntimo iš šalies laukia 414 neteisėtų migrantų, kurių prieglobsčio prašymai nebuvo tenkinti ir apskundimo procedūros jau atliktos.

Nuo metų pradžios Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo sulaikyta daugiau nei 4,1 tūkst. nelegalių migrantų.

Lietuva kaltina Minską migracijos krizės sukėlimu. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad Minskas nebevaržys nelegalių migrantų srautų į ES šalis: dėl Vakarų sankcijų "tam nėra nei pinigų, nei pajėgų".

Baltarusijos valstybės sienos komitetas ne kartą fiksavo prievartinio migrantų išvarymo atvejus. Komitetas pareiškė, kad toks pasienio tarnybų elgesys pažeidžia ir tarptautinės teisės nuostatas, ir bendruosius žmoniškumo principus.