Lietuva Europos Sąjungoje užtars Lenkiją. Arba ne

Lietuva įsikiš į Lenkijos ir Europos Sąjungos akistatą. Prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo savo kolegai Andžejui Dudai tarpininkauti ginče dėl valstybės teisės aktų viršenybės prieš Europos teisės aktus. Ar pavyks juos sutaikyti, ar jie dar labiau susiginčys?

Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos vizito Vilniuje išvakarėse Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis į Varšuvos akistatos su Europos Komisija ugnį įpylė žibalo. Visoms ES valstybėms narėms jis išsiuntė laišką, kuriame apkaltino Briuselio vadovybę užgrobiant valdžią ir atvirai kišantis į Europos valstybių vidaus reikalus. Pasak Lenkijos ministro pirmininko, "Europos Sąjunga iš lygių ir laisvų galių sąjungos virsta centralizuota organizacija, kuri dominuoja prieš valstybes nares".

"Neturint jokio teisinio pagrindo, bandoma priversti valstybes nares daryti tai, ką joms sako ES institucijos, nepaisant to, ar jos turi teisinį pagrindą tokiems įsakymams", — pasaulio žiniasklaida cituoja Moravieckio laiško ištraukas.

Vos po kelių valandų Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sureagavo į skandalingą Lenkijos vyriausybės vadovo pareiškimą. Ji grasino ne tik nušalinti Varšuvą nuo finansavimo Europos biudžeto sąskaita, bet net atimti teisę balsuoti Europos Sąjungos valdymo struktūrose.

"Mes negalime ir neleisime kenkti mūsų bendroms vertybėms, Europos Komisija imsis veiksmų. <...> Visų pirma, mes galime užginčyti Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimą teisme. Kitas variantas — finansinės priemonės Trečiasis variantas yra procedūra pagal Septintąjį Europos Sąjungos sutarties straipsnį", — sakė Europos Komisijos vadovė.

Primename, kad spalio 8 dieną Lenkijos Konstitucinis Teismas pripažino Lenkijos Konstitucijos viršenybę prieš ES įstatymus. O prieš mėnesį, rugsėjo 7 dieną, Europos Komisija pareikalavo taikyti sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos.

Atsižvelgiant į tokius griežtus abiejų konflikto šalių pareiškimus, Lenkijos prezidentas Andžejus Duda su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą. Ieškoti paramos ir galimo sąjungininko prieš revoliuciją? Jei prisimintume istoriją, tai Varšuva buvo pirmoji 1980 metais, kuri į "Varšuvos pakto" kūną įsmeigė durklą, o po dešimties metų jau Lietuva padegė TSRS Bikfordo virvutę. Taigi, laisvę mylintis Varšuvos-Vilniaus tandemas buvo išbandytas šimtmečiais nuo pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Ir Lenkijos prezidento vizitas net simboliškai sutapo su įsimintina data bendroje abiejų šalių istorijoje — 230-osiomis Lietuvos ir Lenkijos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) Konstitucijos metinėmis. Ši sąjunga išdidžiai vadinama dabartinės Europos Sąjungos prototipu.

Taigi, kas, jei ne išdidžios Lenkija ir Lietuva, turėtų vadovauti Europos namams ir būti petys į petį sunkiomis aplinkybėmis? Be to, šiais laikais "lietuviškas žodis" yra reikšmingas Europos Parlamente. Pakanka prisiminti, kad neseniai Europos Parlamento priimtos rezoliucijos "prieš Rusiją" autoriai buvo tik parlamentarai iš Lietuvos — Andrius Kubilius ir jo bendražygiai.

Štai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išdidžiai paskelbė esąs pasirengęs tarpininkauti Varšuvos ir Briuselio akistatoje. Neva užtars draugą Andžejų Dudą prieš ES pareigūnus.

"Tikrai labai neramina tai, kas vyksta pastaruoju metu šiame teisiniame ginče. Ginčas pagal savo esmę yra teisinis, tačiau jis turi didžiules politines pasekmes. Tos pasekmės gali būti tiesiog tragiškos. Tragiškos mums, tragiškos Lenkijai, tragiškos visai ES. Todėl mes turime padaryti viską, ir aš asmeniškai padarysiu viską, kad Europos Komisija, Lenkijos valdžia ne toltų viena nuo kitos, o artėtų ieškodamos kompromiso, sutarimo", — bendrojoje spaudos konferencijoje sakė Nausėda.

O Europos Sąjungos valdžios struktūrų pareigūnai neturėtų pamiršti, kad būtent Lenkija ir Lietuva yra artimiausios Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkės Eurazijos žemyne. Ryškus to pavyzdys — Džono Makeino Laisvės premijos įteikimas Lietuvai. O Lenkija Pentagone laikoma pagrindiniu tramplynu būsimiems išpuoliams prieš Rusiją ir Baltarusiją. Taigi, klausys ir paklus Europos Sąjunga Lietuvai ir Lenkijai — dviem didingoms Europos valstybėms, dar nuo pirmosios ES Konstitucijos XVIII amžiaus laikų.

Beje, atkreipkite dėmesį į tai, kad būtent Lietuva ir Lenkija šiuo metu stabdo pabėgėlių minias prie rytinių ES sienų. Taigi, užuot priekaištavusi Lenkijai už smulkius politinius nusižengimus prieš Europos įstatymus, Europos Komisija geriau apsvarstytų gynėjų finansavimą.

Matyt, kažką panašaus pasakys Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas kaip tarpininkas Lenkijos ir Europos Sąjungos vadovybės derybose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.