Лампа накаливания - Sputnik Lietuva, 1920
Energetika
Aktualios naujienos apie energirinkos rinkos pokyčius Europoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje. Analitiniai straipsniai, ekspertų nuomonė ir vaizdo įrašai.

Pasienyje fiziškai sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiai

© Photo : Facebook / Lietuvos Respublikos energetikos ministerijaLietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys ir Lenkijos Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotr Naimski
Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys ir Lenkijos Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotr Naimski - Sputnik Lietuva, 1920, 22.10.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Planuojama, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis (GIPL) pradės veikti jau kitų metų viduryje
VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, nutiesus tarptautinio GIPL dujotiekio dalis iš abiejų valstybių pusių, buvo suvirinta simbolinė auksinė siūlė, žyminti dviejų Europos Sąjungos šalių dujų perdavimo sistemų fizinį sujungimą, praneša Energetikos ministerija.

"Tai istorinis momentas stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, atveriantis kelią Baltijos šalių ir Suomijos rinkų integracijai į bendrą Europos dujų rinką. <...> Daugiau dujų tiekimo šaltinių suteikia mums daugiau lankstumo užtikrinant dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, galėsime lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius pasaulio dujų biržose. GIPL taip pat atvers daugiau galimybių Klaipėdos SGD terminalui, o ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio perdavimui", — GIPL auksinės siūlės suvirinimo ceremonijoje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

"Sujungiame Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemas jungtimi, kuria kitais metais tekės dujos. GIPL dujotiekis panaikins Baltijos šalių energetinę izoliaciją ir sudarys sąlygas laisvai pasirinkti dujų tiekėjus, galimybes pirkti dujas už konkurencingą kainą. Ši dujotiekių jungtis taip pat labai svarbus strateginis dujų tiekimo į Lenkiją diversifikavimo elementas. Kartu su „Gaz-System“ įgyvendinamu "Baltic Pipe" dujotiekio projektu, Świnoujście SGD terminalo plėtra ir dujotiekių jungtimi su Slovakija, GIPL projektas padės Lenkijai ir kitoms mūsų regiono šalims tapti nepriklausomoms nuo Rusijos monopolisto", – sakė Lenkijos Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotr Naimski.
Planuojama, kad atlikus baigiamuosius projekto įgyvendinimo darbus, GIPL jungtis pradės veikti jau kitų metų viduryje.
Įrengus dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.
GIPL projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų. Daugiau kaip 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.
Europos Sąjungos bendrojo intereso projektą "Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos" (GIPL) įgyvendina abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai "Amber Grid" ir "Gaz-System".
Dujų vamzdys - Sputnik Lietuva, 1920, 31.08.2021
Energetika
Lietuva planuoja "sukurti" dujų rinką Centrinėje ir Rytų Europoje
Bendras tarptautinės dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km. GIPL dujotiekio statybos darbų pažanga Lietuvoje siekia 95 proc., Lenkijoje – daugiau kaip 90 proc. Dujotiekio skersmuo – 700 mm. Lietuvos pusėje dujotiekių jungties pradžios taškas įrengtas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties, esančios netoli Vilniaus. Dujotiekis Lenkijoje bus prijungtas prie Holowczyce dujų kompresorių stoties. Dujotiekio statyba abiejose valstybėse buvo pradėta 2020 metais.
Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas pareiškė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Eksperto teigimu, Lenkijai gali būti naudinga įgyvendinti tokį projektą. Tačiau Vilniaus politinė valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.
Naujienų srautas
0