Vilniuje fiktyviai įdarbinti 925 Lenkijos piliečiai

Vilniaus bendrovėje buvo įdarbinta daugiau kaip 900 Lenkijos piliečių — taksistų, dantų technikų, kirpėjų, manikiūrininkų bei ūkininkų iš įvairių regionų, taip jie siekė išvengti sveikatos draudimo mokesčių

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Vilniaus apylinkės teismas priėmė kaltinamąjį teismo nuosprendį didelės vertės sukčiavimo baudžiamojoje byloje dėl fiktyviai įdarbintų 925 Lenkijos piliečių, praneša Prokuratūros spaudos tarnyba.

Iš viso nuo bylos perdavimo į Vilniaus apylinkės teismą (2018 m. spalio 30 d.) teisme įvyko net 41 posėdis. Šią sudėtingą tarpvalstybinio Europos Sąjungos sukčiavimo schemą, padedant Lenkijos tyrimo institucijoms ir prokuratūrai, per daugiau nei trejus metus trukusį tarptautinį tyrimą (nuo 2015 m. iki 2018 m.) identifikavo Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Nustatyta, kad 925 Lenkijos piliečiai fiktyviai buvo įdarbinti individualioje Vilniaus įmonėje tam, kad nemokėdami sveikatos draudimo mokesčių galėtų gydytis Lenkijoje, o už tai turėjo būti mokama iš Lietuvos valstybinės ligonių kasos administruojamo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Buvo kėsinamasi mažiausiai į 200 tūkst. eurų valstybinės ligonių kasos lėšas. Iki apgaulės paaiškėjimo, kad 120 tūkst. eur buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai, po atlikto tyrimo užkirstas kelias dėl papildomų 80 tūkst. eurų žalos Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui padarymo.

Teismas konstatavo, kad Lenkijos piliečiai sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas internetu. Interneto svetainėje buvo skelbiama informacija ir ieškomi žmonės, norintys įsidarbinti. Išaiškinta, kad per beveik vienerius metus Vilniaus bendrovėje buvo įdarbinta Lenkijoje reziduojantys 925 asmenys — taksistai, dantų technikai, kirpėjai, manikiūrininkai bei ūkininkai iš įvairių Lenkijos regionų. Sudarytose sutartyse buvo numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.

Nustatyta, kad Vilniuje įdarbinti Lenkijos piliečiai buvo fiktyvūs darbuotojai – nebuvo rasta dokumentų ar informacijos apie realų darbą, nebuvo gauta duomenų, kad už 800–1000 km nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą bent kartą per mėnesį.

Tyrimas parodė, kad jau 420 (iš 925) fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas — 200 tūkst. Eur — sąskaitos apmokėti buvo pateiktos Lietuvos valstybinei ligonių kasai.

Nuteistajam veikos organizatoriui priteista atlyginti Valstybinei ligonių kasai civilinį ieškinį, siekiantį beveik 120 tūkst. Eur sumą. Šis užkardytas sudėtingas tarpvalstybinio ES šalių sukčiavimo modelis turi tiesioginės įtakos visoms ES narėms dėl fiktyviai įdarbinamų asmenų.

Šiam fiktyviam sukčiavimui pagrįsti imitaciniams veiksmams kaltinamieji panaudojo 4 684 3 342 zlotų (1 104 589, 23 Eur). Nusikalstamos veikos organizatorius G. G. nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal visus kaltinimo epizodus dėl visų trijų pareikštų kaltinimų pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (sukčiavimas), 222 str. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 300 str. 1 d. (dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas).

Apie teismo sprendime nurodytą sukčiavimo būdą, sprendimui įsiteisėjus, bus informuotos už Europos Sąjungos Ministrų Tarybos Reglamentą "Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje", atsakingos institucijos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.